Tai gerokai daugiau nei 30 proc. sumažėjimas, kurį siūlė įteisinti Europos Komisija. Gamintojai, kurių naujų automobilių vidutinė tarša viršytų numatytą ribą, turėtų mokėti baudą į ES biudžetą, o šios lėšos būtų skirtos atleistiems automobilių sektoriaus darbuotojams perkvalifikuoti, praneša EP biuras Lietuvoje.
ES taisyklių pataisoms pritarė 389 EP nariai, nepritarė 239, o susilaikė 41. Jei ES Taryba patvirtins savo poziciją spalio 9 d., abiejų institucijų derybininkai galės nedelsdami pradėti derinti galutinį jų projektą.
Europarlamentarų įsitikinimu, nuo 2030 m. ES parduodami nauji lengvieji automobiliai ir furgonai turi išskirti 40 proc. mažiau anglies dvideginio, o elektrinių automobilių dalis pardavimuose sudaryti bent 35 proc.
Be to, gamintojai turėtų užtikrinti, kad nuo 2030 m. naujų elektrinių ir hibridinių automobilių dalis ES lengvųjų automobilių rinkoje sudarytų bent 35 proc. EP numatė ir tarpinį tikslą - iki 2025 m. tokių naujų automobilių turėtų būti bent penktadalis. Savo ruožtu, europarlamentarai siūlo didinti paramą automobilių baterijų Europoje gamybai.
Atsižvelgdami į atskleistą automobilių gamintojų sukčiavimą matuojant automobilių taršą laboratorijose, europarlamentarai ragina vėliausiai nuo 2023 m. anglies dvideginio išlakas matuoti realiomis vairavimo sąlygomis, kaip jau įteisinta azoto oksidų atveju. Kartu jie ragina Europos Komisiją iki 2019 m. pabaigos pateikti teisės akto projektą, kuris įpareigotų vartotojams teikti tikslią ir palyginamą informaciją apie automobilių degalų sunaudojimą ir taršą.
ES lengvieji automobiliai ir furgonai išskiria apie 15 proc. viso anglies dvideginio, o tai skatina klimato kaitą. Transporto sektorius - vienintelis, kuriame „šiltnamio“ dujų išskiriama daugiau nei 1990 m. ES siekia iki 2030 m. sumažinti anglies dvideginio išlakų kiekį mažiausiai 40 proc., palyginti su 1990 m.
