Po rekonstrukcijos 1958 metų statybos pastato plotas padidėjo nuo 1243 kv. metrų iki 2241kv. metrų, sėdimų vietų skaičius išaugo nuo 290 iki 378 vietų. Padvigubėjo ir erdvių skaičius - šiandien centre įrengtos choreografijos, parodų, vokalinių ansamblių repeticijų salės, pučiamųjų orkestrų repeticijos salė su visiška garso izoliacija, mini įrašų studija, žiūrovinis holas, grimerinės, užkulisinės erdvės, 130 kv. metrų repeticijoms pritaikytas rūsys.
Pagrindinėje salėje sumontuotos stumdomos „Figueras“ sėdimų vietų sistemos, kurios visiškai kompensuoja pakilimo kampą, tad žmogus gali sėdėti ir stebėti veiksmą scenoje tiek ant lygių grindų, tiek amfiteatriniu režimu. Sistema suprojektuota taip, kad esant poreikiui kėdės gali būti pašalinamos iš salės vos per keletą minučių ir paliekama tuščia erdvė.
Scenos platforma taip pat unikali, mat turi keturias funkcijas: scenos grindys, choro laiptas, žiūrovų salės grindys ir orkestrinė duobė. Ji suprojektuota taip, kad kėdės suvažiuoja ant orkestrinės platformos, nusileidžia į apačią, suvažiuoja po scena ir dar lieka erdvės.
Centras visuomenei duris atvėrė praėjusią savaitę. Simbolinę teatro uždangą praskleidęs kadenciją baigęs Prezidentas Valdas Adamkus sakė, kad „Per visą Nepriklausomybės laikotarpį esame padarę stiprią pažangą visose srityje. Tačiau esu įsitikinęs, kad kultūros puoselėjime ir jos iškėlime esame žengę didžiausią žingsnį”.
Centro statyboms 2 milijonus skyrė Kultūros ministerija ir 600 tūkst. eurų Šakių rajono savivaldybė. Artimiausi tokio centro analogai pastatyti Estijoje, Ispanijoje, Vokietijoje.
Projekto statybinės dalies rangovas - UAB „Rūdupis”, su technologine dalimi dirbo UAB „Scenos techninis servisas.
