Įsivaizduokime, kad jūs pirmą kartą priplaukėte su valtimi ar atėjote pėsčiomis, pro brūzgynus ar šabakštynus, prie, jūsų manymu, itin perspektyvios žūklavietės. Bet kaip neprarasti masalo? Jūs juk nežinote, kas tiksliai tūno po vandens paviršiumi, ar nėra ten kokio „mirtino“ kliuvinio?
„Atsarginiai“ masalai
Kiekvienas iš mūsų savo spiningo dėžutėse turime masalus favoritus ir outsaiderius. Pastaruosius ir reikėtų mėginti nežinomose vietose. Kodėl? Nes dažnai pirmą kartą užmetus dirbtinį masalą į nežinomą vietą, jis, kaip tyčia, įstringa dugne, akmenų ir įvairių šakų raizgalynėje. Žinoma, galima naudoti ir įvairius guminukus su ofsetiniais kabliukais, blizges su vielinėmis apsaugomis nuo kliuvinių, tačiau visi šie masalai blogina sėkmingo pakirtimo tikimybę.
Kitas aspektas, kodėl verta duoti masalinėse užsigulėjusiems egzemplioriams šansą nežinomose žūklavietėse yra patikėjimas jais. Jeigu mes sugausime pirmąją žuvį su seniai dėžutėse užmirštu vobleriu ar blizge, galbūt jis taps mūsų naujuoju numylėtiniu? O, galų gale, jeigu ir paliksime prasčioką kur nors dugno kere, jo tikrai nebus taip gaila kaip mūsų senojo, gero, visur ir visada veikiančio masalo.
Masalų tipai
Dirbtiniai masalai nėra vienodai linkę „gaudyti“ kliuvinius. Sukriukės su plačiais lapeliais, guminukai su vienšakiu kabliuku, crank tipo vobleriai su ilgais liežuvėliais – visi šie masalai puikiai tinka vietose su „nedėkingu“ dugnu. Tuo tarpu sunkios vartiklės su trišakiais kabliukais yra linkusios kliūti už visko, ko tik įmanoma. Į tai turėtų atkreipti dėmesį upėse gaudantys žvejai.
Įvairūs blizgių ridenimai dugnu greičiau pagaus kliuvinį ar žuvies šoną, nei privers kibti pasyvią žvynuotąją. Ir tai jau bus brakonieriavimas, o ne meškeriojimas. Tvičinginiai arba stick tipo vobleriai taip pat nelinkę „draugauti“ su dugno kliuviniais. Išimtis būtų tik aukštai virš dugno pakilusios įvairios vandenžolės. Na, o patys nekibiausi kliuviniams masalai turbūt bus silikoninės žuvytės su paslėptu ofsetiniu kabliuku jų viduje.
Masalo traukimo technika
Visada turite mažiau šansų palikti mėgstamą masalą dugne, jei jį trauksite „teisingai“. Akmeningose vietose stenkitės šokdinti guminuką ar vartiklę ne su pauzėmis sukdami ritės rankenėlę, bet pakeldami ir vėl nuleisdami meškerykotį, Galite kartais tarsi išmesti guminuką į vandens storymę ir, kol jis leisis į dugną, surinkti laisvą valą su rite. Taip masalas judės vertikalesne trajektorija ir turės mažiau šansų įstrigti dugne.
Upėse ir upeliuose užmesta pasroviui sukriukė ar vartiklė, ners gilyn į dugną kur kas greičiau, nei pametėta prieš srovę. Tai žinodami, tikrai rečiau „segsite“ masalus į dugną.
