Už išvadas balsavo šeši posėdyje dalyvavę komisijos nariai, susilaikė - vienintelis socdarbietis Petras Čimbaras. Balsavę už - komisijos pirmininkas Arvydas Nekrošius, Agnė Širinskienė, Virgilijus Poderys iš valstiečių-žaliųjų frakcijos, Kęstutis Mažeika, Vanda Kravčionok iš Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir „tvarkietis“ Rimas Andrikis.
Laikinosios komisijos pirmininkas iš valstiečių-žaliųjų frakcijos Arvydas Nekrošius teigė, kad komisija rinksis į dar vieną posėdį, greičiausiai penktadienį.
Kaip rašė BNS, Seimo komisija praėjusią savaitę jau patvirtino išvadų dalį, susijusią su LRT vykdytais viešaisiais pirkimais, turto valdymu.
Išvadomis konstatuota, kad Viešųjų pirkimų tarnyba nuo 2005 metų sistemingai fiksavo pažeidimus, bet nėra duomenų, kad tuometine LRT vadovybė būtų ėmusis priemonių užkirsti jiems kelią.
Išvadų projekte siūloma išgryninti LRT tarybos funkcijas, paliekant „klasikines“ tarybos ir dalininkų funkcijas, LRT veiklos strategijos tvirtinimą ir priežiūrą, „būtų atsisakoma valdymo organams būdingų funkcijų“. Taip pat būtų steigiamas naujas valdymo organas – valdyba.
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius paaiškino, kad valdybos tikslas yra išdalinti valdžią, kad nebūtų vienvaldystės LRT.
„Valdybą turėtų formuoti LRT taryba, kuri nuspręstų, kiek ten bus narių, (mes siūlome nuo penkių iki septynių), ir kokios pareigybės kurias sritis kuruotų“, – sakė A. Nekrošius.
Siūloma atsisakyti LRT Administracinės komisijos, anot išvadų, jos funkcijas galėtų perimti valdyba.
„Ji iš esmės dubliuoja tam tikras funkcijas, ir iki šiol ji praktiškai neatliko savo veiklos“, – sakė A. Nekrošius.
Taip pat išvadose siūloma iš dalies keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, numatant, kad prezidentas keturis tarybos narius skirtų ne visus vienu metu, o kas 15 mėnesių.
Taip būtų nustatoma, kad prezidentas per savo kadenciją paskirtų visus pagal įstatymą deleguojamus tarybos narius.
Kartu siūloma palaipsniui pereiti prie modelio, kai Seimas savo deleguojamus tarybos narius irgi skirtų ne visus iš karto, o išdėstant per visą kadencijos laikotarpį.
Pasak komisijos pirmininko, patvirtinus pakeitimus Tarybos funkcijos padidėtų, „nes ji formuotų valdybą, žiūrėtų ataskaitas“.
„(Pakeitimai) iš esmės yra galios išskaidymas, kad nebūtų koncentruojama visa galia vienose rankose. Dabar ji yra vieno generalinio direktoriaus rankose. Mes tą galią norėtume padalinti visiems kolektyviai“, – sakė A. Nekrošius.
Komisija išvadose prašo, kad LRT vadovybė pakeitimus atliktų iki kitų metų kovo 1 dienos. Komisijos išvados yra rekomendacinio pobūdžio, reikalingus įstatymo pakeitimus ruoš Ramūno Karbauskio vadovaujamas Seimo Kultūros komitetas.
Kreipsis į Generalinę prokuratūrą
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius įpareigojamas kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų nustatyta, ar tuose pažeidimuose, kuriuos tyrinėdama sutartis nustatė komisija, nėra nusikaltimo požymių.
„Į prokuratūrą kreipsimės iškart po išvados patvirtinimo. Tikriausiai rytoj aš pasirašysiu tokį kreipimąsi, kad ištirtų nustatytus pažeidimus pirkimų, sutarčių sudarymo klausimais“, – sakė A. Nekrošius.
Kas už ką atsakingas?
Komisijos pirmininkas A. Nekrošius paaiškino, kad LRT valdyba būtų atsakinga už ūkinę dalį, o taryba – už šviečiamąją ir kultūrinę.
„Valdyba yra atsakinga iš esmės už viską, o taryba gali ją atstatydinti“, – sakė A. Nekrošius.
Jis nemano, kad siūlomi pokyčiai sudarys daugiau galimybių politizuoti LRT veiklą.
„Mūsų tikslas yra depolitizuoti, kad nebūtų skiriama vienu ypu didelis kiekis tarybos narių, kad būtų išskaidyta pamečiui, (…)nes galimai, galėtų susidaryti tokia situacija, kad Seimo dauguma ir prezidentas būtų iš tos pačios partijos, ir ji galėtų visus aštuonis tarybos narius skirti savo nuožiūra. Mes taip nenorėtume. Mes norėtume, kad būtų išskaidytas skyrimas, ir ta įtaka sumažėtų“, – sakė A. Nekrošius.
Išsiskyrėme ES kontekste
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, remdamasi informacija iš Europos transliuotų sąjungos (EBU), teigė, kad Lietuvos atvejis, kai nacionalinio transliuotojo veiklą nagrinėja parlamentas, yra unikalus Europos Sąjungoje. Tokių atvejų čia nėra buvę.
„Gerosios EBU rekomendacijos, kad tai turėtų daryti kompetentingos institucijos“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad dalį rekomendacijose išvardintų punktų – dėl viešųjų pirkimų, skaidrumo, informacijos viešinimo, LRT, nelaukdama išvadų, jau pradėjo įgyvendinti.
„Skaidrumo ir efektyvumo reikalavimas nacionalinio transliuotojo atžvilgiu iš visuomenės, Seimo narių, yra natūralus ir suprantamas, bet tai neturi tapti priežastimi politizuoti nacionalinį transliuotoją“, – pabrėžė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Vadovei liko daug neatsakytų klausimų
Patvirtinus išvadas LRT generalinei direktorei liko daug klausimų dėl siūlomų valdysenos pakeitimų.
„Aiškiai neapibrėžta valdybos ir tarybos rolė – kaip bus sudaroma valdyba, ar ji bus apsaugota nuo politizavimo“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Ji taip pat nesutiko su komisijos narių vertinimu, kad pasiūlymų dėl tarybos narių kadencijų mažins priklausomumą nuo politikų. LRT generalinės direktorės supratimu, bus atvirkščiai.
„Šiuo metu taryba yra sudaroma taip, kad tarybos narių ir Seimo narių bei prezidento kadencijos nesutampa. Po šitų pakeitimų tos kadencijos pradės sutapti, ir tai reiškia, kad Seime esantys politikai arba prezidentas jau turės tiesiogiai savo narius taryboje. Tai prieštarauja gerosioms EBU praktikoms. EBU rekomendacija yra, kad tarybą sudarytų ne daugiau nei vienas trečdalis politikų arba jų atstovų“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Jai taip pat nesupratamas siūlymas dėl papildomos LRTK priežiūros.
„Aš nesuprantu, kodėl esame išskirti iš kitų transliuotojų, ir kokią priežiūrą LRTK mūsų atžvilgiu turėtų vykdyti, nes dabar ji ir taip vykdoma. Ten buvo kalba apie programas. Tai nejaugi pradės ir mūsų turinį papildomai reguliuoti“, – sakė M. Garbačiauskaitė – Budrienė.
LRT vadovei kelia nerimą komisijos išvados ir bendras kontekstas Seime.
„Aš matau siekį iš mūsų reikalauti papildomų įsipareigojimų, įstatant mus į rėmus, priversti mus, pavyzdžiui, didžiulius kiekius turinio adaptuoti neįgaliesiems arba skirti papildomas lėšas programoms. Vakarykštis paskutinis pasiūlymas, galbūt, VRK iniciatyva atsiradęs, kad LRT nebūtų kompensuojamos agitacinės rinkimų laidos.
Jeigu drauge bus apribota galimybė pajamas gauti papildomai iš internetinio portalo reklamos, tai rodo, kad tiesiog mums ribojamos galimybės vykdyti kokybiškai savo misiją, transliuoti tai, kas yra patrauklu ir įdomu žiūrovams“, – sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė.
Dirbo nuo gruodžio
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, ji taip pat turi nagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t. Ji darbą turi baigti iki spalio 8 dienos.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.