Paklausta, ar pagyvenę žmonės Lietuvoje yra laimingi, G. Makaravičienė sakė, kad tie, kurie gauna 2-3 pensijas, yra gal ir laimingi. Anot jos, pensininkai džiaugiasi, kad dabartinė valdžia nors ir nedaug, bet kelia pensijas. Tačiau bendros nuotaikos yra slogios.
„Pas mus Lietuvoje, kada kainos kyla ne dienomis, o valandomis, mažiausia pensija turėtų būti 800 eurų. Čia su sąlyga, jeigu nebekils kainos ir jeigu bus pažabotas kainų kilimas ir apetitai visokių tiekėjų ir visokių maximų. Kontroliuojančių institucijų yra pilna, kam jie tada dirba, jeigu jie negali sukontroliuoti? Reikia gi dirbti Lietuvai ir Lietuvos žmonėms, o ne leisti, kad šitaip kiekvieną dieną kiltų kainos. 800 eurų turi būti mažiausia riba pagal dabartines paslaugų ir maisto kainas. Reikia gi ir apsiauti, ir apsirengti. Jeigu vaikai nenuperka batų, tai mūsų (asociacijos – DELFI) žmonėms nėra ko galvoti apie batus, nes jiems neužtenka pinigų“, – sakė G. Makaravičienė.
Ji liūdnai pasidžiaugė, kad dar yra „Maisto bankas“ ar valgyklos, kurios nemokamai maitina pagyvenusius žmones.
„Bet jeigu lieka žmogui už viską susimokėjus 60 eurų visam mėnesiui, labai gerai kam 100 eurų, tai ar galima pragyventi? Aš nežinau, kodėl taip tyčiojamasi iš mūsų amžiaus žmonių, juk mes dirbome, visą laiką mokėjome valstybei mokesčius. Sako, kad nesurenka biudžeto, tai ko gi jie ten sėdi, jeigu jie nemoka to biudžeto surinkt?“, – retoriškai klausė pensininkų atstovė.
G. Makaravičienė teigė, kad dažnai pensininkai Lietuvoje jaučiasi nebereikalingi, nors dar galėtų būti naudingi valstybei – dalis jų yra nepraradę savo profesinių įgūdžių ir žinių. Ji taip pat norėtų, kad pagyvenusiems Lietuvos piliečiams būtų suteikta daugiau lengvatų.
„Visos pasaulio šalys švenčia tarptautinę pagyvenusių žmonių dieną. Ir valstybės jais rūpinasi – jiems nereikia mokėti nei už šildymą patalpų, nei už vandenį, nei už šviesą – mes už viską mokame“, – sakė G. Makaravičienė.
Pensininkų atstovė atkreipė dėmesį ir į kitą problemą – kai mirus sutuoktiniui pensininkas lieka vienas, jam tampa labai sunku išgyventi.
„Tarkime, Lenkijoje, jeigu vienas iš sutuoktinių išeina iš šio pasaulio, tai kitas gali pasirinkti jo pensiją. Tai yra pripažinta ir kaip jam patogiau, taip jis ir daro. O pas mus ne, pas mus prideda 20 eurų. O tas žmogus, kuris išėjo iš šio pasaulio, jis dirbo, jis valstybei mokesčius mokėjo. Kai du pensininkai namuose, tai pusė bėdos, bet kada lieka vienas, tai čia yra baisu. Ir kodėl taip nužemintas yra žmogus – 20 eurų, tai čia yra gėda“, – sakė G. Makaravičienė.
Ji taip pat sukritikavo valdžios planus pertvarkyti rajonines ligonines. Anot jos, jau ir dabar pensininkams yra sunku nusigauti iki gydymo įstaigų, nes savarankiškai to padaryti negali, o autobusai kai kur važiuoja vieną kartą per dieną.
„Jeigu neturi kas palydės, o dauguma neturi, nes jaunimas, aš taip pasakyčiau, ne išvykęs, o išvarytas iš Lietuvos. Jeigu jie baigė aukštąsias mokyklas ir neturi darbo ir negali įsidarbinti, tai ką jiems daryti? Mes, pagyvenę žmonės, turime nors stogą virš galvos, o jie ir to neturi, jiems šeimas reikia kurti. Reikia kurti darbo vietas ir stengtis grąžinti nors mažą dalelę, kurie buvo išvaryti iš Lietuvos“, – kitą problemą įžvelgė G. Makaravičienė.
Kalbėdama apie vaistų kainas, ji teigė, kad Lietuvoje jos šiuo metu yra kosminės. Nors pokyčiai į gerąją pusę matyti, tačiau geresnės situacijos, anot jos, teks dar palaukti.
Ji taip pat iškėlė idėją, kad reikėtų kurti kuo daugiau dienos centrų, kuriuose galėtų būti dienai paliekami sunkūs ligoniai, jeigu juos slaugantys žmonės dirba. Anot G. Makaravičienės, į valstybinius slaugos namus žmonės bando pakliūti 3-4 metus, situacija su jais yra tragiška.
„Kuo toliau, tuo optimizmo mažiau. Skandinavijos bankai okupavę Lietuvą ir atleisti nuo mokesčių. Tai ką jie man pasako, kad jie (bankai – DELFI) labai nukentėjo, kai buvo krizė. O mes nenukentėjome? Vieno mygtuko banke nuspaudimas – 3 eurai pensininkams, jeigu aš noriu iš savo sąskaitos kam nors pervesti, tai moku 8 eurus. Tai kur mūsų didysis patarėjas, kuris dabar ruošiasi į prezidentus? Jis Lietuvai nedirbo niekada. Kodėl nėra valstybinio komercinio banko Lietuvoje?“, – klausė pensininkų atstovė.
Ji prieš rinkimus paprašė politikų nuoširdumo ir ragino pagalvoti apie tuos, kuriems labiausiai reikia pagalbos.