Dėl to Valstybinei mokesčių inspekcijai gali net tekti perdaryti žemės mokesčio deklaracijas, o ūkininkams – mokėti nepriemokas.
Apgavo šimtus ūkininkų
Dar vasaros viduryje Seimo Kaimo reikalų komitetas 60 šalies savivaldybių išsiuntė prašymus įvertinti galimybes atleisti žemės ūkio veiklą vykdančius asmenis nuo žemės ūkio paskirties žemės mokesčio. Seimo pavyzdžiu pasekė ir Lietuvos ūkininkų sąjunga. Kai kurie jos skyriai prašė vietinių politikų nuo pernykščių liūčių ir šiemetinės sausros nukentėjusiems ūkininkams taikyti net 100 proc. lengvatą, bet tik vykdantiems prekinę žemės ūkio gamybą.
VMI įspėjo savivaldybes, kad sprendimus dėl teikiamų lengvatų reikia pateikti ne vėliau kaip iki rugsėjo 1 d.
Apie priimtus sprendimus teikti žemės mokesčio lengvatas VMI informavo 14 iš beveik 60 šalies savivaldybių. Vienintelė Jurbarko savivaldybė rugsėjo pabaigoje pakeitė prieš mėnesį priimtą sprendimą PVM mokėtojams suteikti 50 proc. žemės mokesčio lengvatą.
Žemės mokesčio administravimo taisyklės numato, kad pateikus sprendimus vėliau nei rugsėjo 1 d., žemės mokesčio mokėtojams deklaracijos tikslinimo forma užpildoma po jų pateikimo termini – lapkričio 1 d.
Dėl to daugiau kaip 300 šio rajono ūkininkų, sumokėjusių sumažintus žemės mokesčius, gali turėti problemų – VMI pareikalaus papildomai sumokėti žemės mokesčio nepriemoką.
Protegavo stambiuosius
Jurbarko savivaldybėje Pridėtinės vertės mokestį moka 313 ūkininkų. Paskelbus, kad žemės mokesčio lengvata galios tik jiems, Žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė Rūta Misevičienė. Jurbarko rajono merui Skirmantui Mockevičiui ji pateikė raštą, kaltinantį smulkiųjų ūkininkų diskriminavimu.
Savivaldybėje yra maždaug 2400 ūkininkų ūkių, daugiau kaip 60 proc. jų yra smulkūs, valdantys iki 10 ha žemės. Tik menka dalis tokių ūkių vykdo didesnę nei 45 tūkst. Eurų apyvartą ir yra PVM mokėtojai, todėl žemės mokesčio lengvata jiems nebus taikoma.
Žemės ūkio rūmų atstovė pareikalavo pakeisti diskriminacinį Jurbarko savivaldybės sprendimą, kad lengvata galėtų pasinaudoti ir smulkieji ūkininkai.
Trukdo „sofos ūkininkai“
R. Misevičienė pasipiktino, kad vietiniai politikai pakluso Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos reikalavimui išskirtinai juos paremti. Bet kaip ir Jurbarko rajono ūkininkų sąjunga, ji siūlė savivaldybei taikyti lengvatas tik tiems ūkininkams, kurie patys dirba žemę.
R. Misevičienės nuomone, lengvata turi būti skiriama žemės ūkio subjektams, 2018 metais deklaravusiems žemės ūkio naudmenas bei gyvulius ir 2017 metų Gyventojo pajamų deklaracijos skyriuje „GPM 308V – individualios veiklos pajamos“, nurodžiusiems gautas pajamas pagal 35 pajamų rūšies kodą “Pajamos už realizuotą žemės ūkio paskirties žemėje išaugintą produkciją“. Priėmusi tokį sprendimą, savivaldybė neskirtų lengvatų žemę nuomojantiems „sofos ūkininkams“.
VMI daugiau nei dešimtmetį dirbęs Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius tvirtina, kad mokesčių skaičiavimo sistema nebus pajėgi atsižvelgti į tokias išlygas, todėl sprendimas liktų neįvykdytas.
Netektų 200 tūkstančių eurų
Šiemet Žemės ūkio paskirties žemei Jurbarke nustatytas 1,15 proc. mokesčio tarifas, savivaldybė į rajono biudžetą yra suplanavusi surinkti 400 tūkst. eurų žemės mokesčio.
Visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams taikant 50 proc. mokesčio lengvatą, tarybai teiktų peržiūrėti rajono biudžeto išlaidų planą ir nuspręsti, kaip per ateinančius keletą mėnesių sutaupyti 200 tūkst. eurų.
Naikinant smulkiuosius ūkininkus diskriminuojantį sprendimą, nuspręsta taikyti tokią lengvatą, kuri neišbalansuotų rajono biudžeto pajamų ir išlaidų plano. Nauju sprendimu visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams nuspręsta taikyti 15 proc. žemės mokesčio lengvatą.
Sprendimą rengę specialistai įspėjo, kad VMI žemės mokesčio deklaracijas ūkininkams pateiks pagal ankstesnį, 50 proc. lengvatą numatantį sprendimą, o smulkieji ūkininkai sumokės visą žemės mokestį. Įvertinus mažesnę lengvatą nustatantį sprendimą, PVM mokėtojams bus apskaičiuota žemės mokesčio nepriemoka. Tuo tarpu smulkieji ūkininkai turės sumokėti visą šiemet apskaičiuotą žemės mokestį, tik vėliau dėl lengvatos jiems atsiras permoka.
Lengvatos neturi prasmės
Jurbarko ūkininkų sąjungos pirmininkas R. Jovarauskas sprendimą pavadino pasityčiojimu.
Ne vienerius metus į LŪS susibūrusiems Jurbarko ūkininkams vadovavęs konservatorius Egidijus Giedraitis įsitikinęs, kad žemės mokesčio lengvatos visiškai neturi prasmės.
Pernai už 100 ha nuosavos žemės Paskynuose ūkininkaujantis Jurbarko politikas tikina sumokėjęs 300 eurų žemės mokesčių. Net ir suteikus 50 proc. lengvatą, mokestinė našta tokiam ūkiui pamažėtų tik 150 eurų – dėl tokios sumos, pasak E. Giedraičio, nė vienas ūkis nebankrutuos, o maži, iki 10 ha turintys ūkiai, tos lengvatos net nepajus.
Tuo įsitikinę ir kitų savivaldybių ūkininkai. Šilalės ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Taroza pripažino, kad sprendimas nustatyti žemės mokesčiui 30 proc. lengvatą yra politinis ūkininkų susitarimas su Šilalės savivaldybe. Vidutinis ūkis rajone siekia vos 13,5 ha, todėl žemės mokestis sumažės vos keliais eurais. Tuo tarpu trečdalio derliaus negavę ūkininkai šiemet patyrė tūkstantinius nuostolius.
Nukentės ir savivaldybės
Žemės mokesčio įstatymas suteikia savivaldybėms teisę taikyti papildomas lengvatas arba visiškai atleisti nuo žemės mokesčio, bet tik savo biudžetų sąskaita.
Jurbarko savivaldybė, suteikusi 15 proc. lengvatą visiems žemės ūkio paskirties žemės savininkams, neteks 60 tūkst. eurų. Tokį patį praradimą patirs ir Šilalės rajono biudžetas. Gerokai daugiau pajamų negaus Panevėžio ir Ignalinos rajonų savivaldybės, nes ten nustatyta 50 proc. žemės mokesčio lengvata. Ignaliniečiai ją taikys ir valstybinę žemę nuomojantiems ūkininkams.
Kiek mokesčių nesurinks visos 14 savivaldybių, VMI duomenų kol kas neturi.
Mokestinių prievolių departamento direktorė Stasė Aliukonytė-Šnirienė paaiškino, kad žemės mokesčio ir pritaikytų lengvatų sumos bus žinomos tik tuomet, kai bus parengtos visos žemės mokesčio deklaracijos.
Jas VMI turi pateikti iki šių metų lapkričio 1 d.
