Toliau laikinai įstaigos vadovo pareigas tęs Remigijus Samuolis.
Artimiausiu metu bus priimti sprendimai, susiję su tolimesniais veiksmais užtikrinant nuolatinio vadovo paskyrimą.
„Toks sprendimas priimtas remiantis mus pasiekusia informacija – tiek iš specialiųjų tarnybų, tiek iš sveikatos sistemos institucijų, tiek viešoje erdvėje, kurioje nurodoma, jog ankstesnė jo veikla gali trukdyti skaidriai ir tinkamai atlikti gydymo įstaigos vadovo pareigas, – rašė A. Veryga.
– Pasidalinsiu keletu įžvalgų dėl sisteminių problemų, kurios išryškėjo pradėjus vykdyti gydymo įstaigų vadovų konkursus.
Pirmiausia, matyt, verta dar ir dar kartą prisiminti, kad sveikatos apsaugos sistema gyventojų yra vertinama kaip viena korumpuočiausių.
Nuo įstaigos vadovo priklauso ne tik priimamų finansinių ar vadybinių procesų skaidrumas, bet ir požiūris į pacientą ir darbuotoją. Lyderis formuoja elgesio kultūrą ir užduoda toną visai įstaigai. Tad labai svarbu, kad visi vadovai nekeltų nė mažiausios abejonės dėl reputacijos, skaidrumo, vadybinių ir kitų lyderystės savybių.
Nepaisant pastangų Seime priimti įstatymo pataisas, kurios būtų nustačiusios nepriekaištingos reputacijos reikalavimus įstaigų vadovams, ši nuostata buvo vetuota kartu su kitomis reforminėmis nuostatomis. Tuo tarpu dalis Seimo narių tokį norą vertino kaip perteklinį. Ir kas galėtų paneigti, kad taip elgėsi ne siekdami apsaugoti susitepusius ir dešimtmečiais nepajudinamus įstaigų vadovus?
Su dalimi didelių gydymo įstaigų vadovų teko atsisveikinti teisėsaugai pradėjus tyrimus dėl galimų nusikalstamų veikų. Visgi tai neatbaido abejotinos reputacijos asmenų noro dalyvauti konkursuose.“
Vykdant gydymo įstaigų vadovų konkursus, ministras mano, trūksta skaidrumo ir kompetencijos vertinimo etapuose.
„Vadovų atrankos komisija vertina vadovų vadybines ir kitas dalykines kandidatų kompetencijas, tačiau iki konkurso negali gauti informacijos iš STT ir kitų institucijų ir vertinti vadovų atitikimo skaidrumo reikalavimams. Komisijai jau išrinkus nugalėtojus, priedermė vertinti vadovų skaidrumą ir galimas kliūtis užimti pareigas gavus STT informaciją tenka ministrui. Tik tuo metu jau labai sudėtinga priimti neigiamus sprendimus. Pavyzdžiui, net ir asmuo, padaręs nusikaltimą, jį pripažinus ir atleidus nuo atsakomybės pagal laidavimą yra laikomas nepriekaištingos reputacijos, – teigia A. Veryga.
– Todėl turėsime ieškoti sisteminių teisinių sprendimų ir galvoti apie tai, kokiu būdu atrinkti ne tik kompetentingus, bet ir jokių abejonių dėl skaidrumo nekeliančius vadovus. Juk sveikatos sistema jau nebeturi prabangos daryti klaidas ir pasmerkti gydymo įstaigas nežiniai.“
Kas užkliuvo?
DELFI primena, kad A. Skorupskui laimėjus konkursą, žiniasklaidoje pasirodė priminimai apie anksčiau vykusius skandalus, kuriuose šmėžavo ir A. Skorupskas. 2013 metais tuometinio sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio interpeliacijoje ne kartą buvo minima A. Skorupsko pavardė.
Chirurgas taip pat buvo krečiamas dėl galimos neskaidrios veiklos bendradarbiaujant su kai kuriomis ortopedijos priemonių įmonėmis.
„Tai akivaizdu, kad tų įtarimų dėl jo reputacijos kyla. Pagal priimtą įstatymą, kurį vetavo prezidentė, neturėtų gauti pritarimo iš STT, nes įtarimų dėl jo reputacijos yra pakankamai nemažai”, – mano A. Matulas.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pastaruoju metu akcentuoja, kad ligoninių vadovais galės tapti tik tie, kurių reputacija nepriekaištinga.
„SAM turi nulinės tolerancijos politiką, bet mes jos nevertiname. Pagrindinis atspirties tašką, pagal kurį vertinama – tai, ką jis pakalbėjo konkurso metu, – sakė komisijoje dalyvavęs ministro pirmininko patarėjas medicinos klausimais Paulius Gradeckas.
Tą dieną jis (A. Skorupskas – DELFI) buvo geriausias, todėl aplenkė savo konkurentus.“
A. Skorupskas DELFI pateikė įtarimų vertinimą: „Minimi įvykiai vyko 2009-2011 metais, o pati Vilniaus TLK pažyma yra parašyta 2012 m. birželį. Bet kas įdomiausia, kad STT pažymos apie mane jau teiktos SAM ir ne vieną kartą: 2012 m. gruodį pieš tampant ministro V. Andriukaičio patarėju; 2013 m. birželį 3 pažymos iš VTEK, STT ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros dėl interpeliacijoje 19 kl. pateiktų menamų pažeidimų; 2014 m. liepą, STT pažyma, tampant ministrės Rimantės Šalaševičiūtės patarėju; 2016 m. vasarį, tampant laikinojo ministro R. Šadžiaus patarėju, – dėstė A. Skorupskas.
– Kaip matyti iš pateiktos oficialių institucijų pažymų chronologijos, jokių pažeidimų nenustatyta. Tikėtina, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija yra artėjančio „karšto“ politinio rudens ir prasidėjusių savivaldos rinkimų pranašas ir nukreiptas labiau ne į mane, bet sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą.“
STT Sveikatos apsaugos ministerijai perdavė, kad įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre, Prevencinių poveikio priemonių taikymo registre, Administracinių nusižengimų registre, Vidaus reikalų pareigūnų registre, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėse sistemose neigiamos informacijos, kuri kirstų kelią tapti Panevėžio ligoninės direktoriumi, apie A. Skorupską nėra.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija informacijos, galinčios chirurgui kirsti kelią tapti Panevėžio ligoninės vadovu, nepateikė.
SAM sulaukus išvadų iš prokuratūros, buvo nuspręsta A. Skorupskui nesuteikti Panevėžio ligoninės direktoriaus pareigų.
