„Nuotaikos yra tokios – visi mokytojai gūžčioja pečiais ir sako, kad nesuprantame, kas čia įvyko“, – įvardijo mokytoja.

Mokytoja: kiek šnekėjau – visiems sumažėjo atlyginimai

Lietuvių kalbos mokytojos (vardas ir pavardė redakcijai žinomi – DELFI) teigimu, ji tokia ne viena. Esą visiems didelį krūvį turėjusiems mokytojams teko nurėžti dalį pamokų.

„Pernai turėjau didžiulį krūvį, maksimumą“, – sako mokytoja ir priduria, kad šįmet tokio krūvio turėti nebegalima, tad teko nurėžti kelias pamokas.

Beje, dar prieš reformą buvo garsiai kalbama, kad atlyginimas nemažės net tuo atveju, jei sumažės pamokų, mat mokytojams bus pridedamos nekontaktinės valandos, tačiau kretingiškė dalijasi kitokia patirtimi.

Ji pastebi, kad subliuško ir dar vienas Švietimo ir mokslo ministerijos pažadas – visų atskirtų darbų apmokėjimas. „Yra traktuojama ir teigiama, kad bus apmokama už visus darbus, bet pagal atlyginimų apskaičiavimus mes nematome, kad būtų apmokėta už papildomus darbus: renginių organizavimą, darbo grupes, susirinkimus ir taip toliau. Tik garsiai apie tai šnekama, – teigė mokytoja. – Tos trečios kišenės už papildomus darbus nėra.“

Mokytoja pasakojo, kad ieškojo kolegų, kuriems būtų išlikęs tas pats darbo krūvis ir nepakitęs atlyginimas, tačiau, kaip pasakoja pedagogė – tokių rasti nepavyko. „Kiek šnekėjau – visiems sumažėjo atlyginimai“, – pasakojo mokytoja.

Tiesa, mokytoja dirbanti moteris dalijosi įžvalga, kad šios reformos vaisiais labiausiai turėtų džiaugtis mažų mokyklų mokytojai. „Tas etatinis apmokėjimas galbūt išgelbėjo kaimo mokyklas. Tas, kur mažai mokytojų, mažai mokinių. O mes turėjome didelis krūvius ir mūsų atlyginimai buvo daug didesni nei dabar, – kalbėjo mokytoja. – Jei mokykloje dirba 70 mokytojų, o etatų yra tik 48. Tai iš kur mokytojams mokėti tuos atlyginimus?“

Įvardijo, koks atlyginimas buvo prieš reformą ir koks liko po

Kretingiškė pasakoja, kad prasidėjus skaičiavimams, ji su kolegomis tarėsi, pildė lenteles, kas kokiose darbo grupėse dirbs ir panašiai. „Viską padarėme, viską užpildėme, – teigė mokytoja ir vardijo. – Pavyzdžiui, už darbą darbo grupėse – 20 valandų per metus, už standartizuotų testų taisymą – apie 40 valandų per metus, bet pagal atlyginimą niekas nesikeičia. Mes nejaučiame to, kad mums už tai bus apmokėta, nes viskas priklauso nuo kontaktinių pamokų skaičiaus.“

Pasidomėjus, ar mokytoja bandė ieškoti sprendimo dėl sumažėjusio atlyginimo, ji nė nedvejojusi tarė: „Tai neįmanoma“.

„Nėra pinigų, todėl neįmanoma. Ir ne mūsų vadovai blogai apskaičiavo, tiesiog nėra iš ko apmokėti. Nėra skirtų tų milijonų, kurie buvo žadėti“, – kalbėjo mokytoja.

Kretingiškė įvardijo – pernai „ant popieriaus“ uždirbo 1184,89 Eur, šįmet apskaičiavo, kad uždirbs 1120 Eur.

Beje, mokytoja teigia, kad vasarą neskaičiavo savo atlyginimo skaičiuokle, kuri buvo pateikta internete. „Su skaičiais nedraugauju, nesuprantu, dėl to ir neskaičiavau. Laukiau, kada viską paskirstys, kada pasakys, kiek turėsiu pamokų. Buvo visiškai neaišku: kiek turėsiu pamokų, už ką bus mokama. Praktiškai tik rugsėjo pirmąją sužinojau, kiek turėsiu pamokų, – kalbėjo mokytoja. – Man pridėjo ir vieną konsultacinę valandą, nes esu klasės auklėtoja. Pernai už tai skaičiavo 4 konsultacines valandas, šįmet – 5, bet atlyginime to nesimato. Tai ir yra keista, nes tas nubrauktas pamokas turėtų kompensuoti kitos valandos.“

Mokyklos vadovai sugalvojo, kaip kompensuoti neapmokamą darbą

Pasidomėjus, kokiomis nuotaikomis gyvena mokytojai, pedagogė teigė, kad dauguma tiesiog dirbo ir dirbs: „Mokytojai ruošiasi pamokoms ir renginius organizuoja, nors šiuo atveju jaučiamės apgauti“.

Tiesa, mokslo metų pradžioje buvo teigiama, kad mokytojams bus apmokama net už budėjimą koridoriuose, tačiau, pedagogės teigimu, jų mokykloje to nėra. „Kadangi nėra iš ko sumokėti už budėjimą, mes budėsime veltui, – kalbėjo mokytoja. – Bet mūsų vadovai supratingi, tariamės, kaip tai kompensuoti.“

Mokytoja įvardijo, kad su mokyklos administracija susitarė, kad moksleivių atostogų metu turės laisvadienių.

Mokytojų galvose kyla įvairių minčių

Kretingoje dirbanti mokytoja teigia, kad po šios reformos tarp mokytojų kyla įvairių kalbų, tačiau mesti darbo niekas nesiryžta.

„Mes dar tik sutartis pasirašinėjame, dėl to dar ne viskas iki galo yra aišku, – teigė pedagogė. – O mokytojai, žinoma, burbuliuoja. Žmonės nepatenkinti. Taip, gal patenkinti tie, kuriems padidėjo krūvis, bet mūsų mokykloje aš bandžiau rasti žmogų, kuriam suskaičiavus išėjo pilnas etatas. Aš nesugebėjau rasti tokio žmogaus. Gal bus keli tokie, kuriems išėjo etatas.“

Beje, mokytojos teigimu, iš darbo mokytojai nesiryžta išeiti ir dėl to, kad „nelabai yra, kur eiti“. „Čia ne Vilnius ir ne Kaunas. Nelabai yra, kur eiti. Ir mokykloje dirba žmonės, kurių amžius yra 50-60 ir dar daugiau metų, – įvardijo mokytoja. – Jaunimas galbūt ir judės, bet tie, kurie yra netoli pensijos, abejoju, ar kažkur kitur ieškosis darbų.“

Mokytoja įvardijo ir dar vieną nedidelių miestų problemą – kai kurie mokytojai priversti dirbti net keliose mokyklose. Rusų kalbos, biologijos, chemijos – pamokas, kurių mokytojai priversti dirbti keliose mokyklose vardijo mokytoja.

„Būna ir taip, kad net tą pačią dieną tris pamokas turi vienoje mokykloje, kitas tris – kitoje. Sėda į mašiną per pertrauką ir lekia į kitą mokyklą. Ir taip dirba ne vienas ir ne du“, – įvardijo pedagogė.

Ministrės patarėjas: Kretinga yra unikalus pavyzdys

Švietimo ir mokslo ministrės patarėjas Arminas Varanauskas DELFI teigė, kad skundų ministerija gauna nedaug. Dažniau esą kreipiasi tie, kurie vis dar ieško pagalbos skaičiuojant atlyginimus.

„Etatinis apmokėjimo įvedimas nėra priežastis sumažėti atlyginimui. Teisiškai to negalima daryti – mažinti žmonėms atlyginimus. Nei koeficientai, nei darbo krūvis nuo to nemažėja, bet, jei žmonėms dėl objektyvių priežasčių mažėja darbo krūvis, pavyzdžiui, turime tokių mokyklų, kuriose, lyginant su pernai metais, mokinių sumažėjo net dviem klasėmis. Natūralu, kad mokytojams užimtumo liko mažiau“, – įvardijo A. Varanauskas.

Ministrės patarėjo teigimu, visose savivaldybėse, išskyrus didžiąsias, Vilniaus ir Kauno, mokinių skaičius mažėja, tačiau savivaldybių skiriamos dotacijos, lyginant su pernai metais, nėra mažesnės. „Todėl kai kuriose mokyklose, nepaisant to, kad mokinių skaičius sumažėja, pavyksta nemažinti atlyginimų, išlaikyti tokį patį ar net pakelti. To tikrai nebūtų buvę įmanoma padaryti pagal ankstesnę finansavimo sistemą, nes išėjus vienam mokiniui, išeidavo ir keli tūkstančiai eurų“, – vardijo A. Varanauskas.

Pasidomėjus, ar Kretingoje situacija taip pat yra įprasta, ministrės patarėjas įvardijo, kad tai – išskirtinis pavyzdys. „Kretinga yra išskirtinis pavyzdys, nes savivaldybė yra ypatingai maža su ypatingai įdomia geografija. Taip, ten mokinių skaičius daro savo įtaką ir atlyginimai gali mažėti, tačiau konkrečiai negalėčiau įvardyti, kad Kretinga – blogas pavyzdys, kur mokytojų atlyginimai drastiškai mažėtų“, – teigė A. Varanauskas.

Ministrės patarėjo teigimu, mokytojos atlyginimas galėjo sumažėti tik todėl, kad sumažėjo jos krūvis. „Kalbant apie mokytoją, atlyginimas nepasikeitus krūviui negalėjo mažėti. Jos atlyginimas galėjo mažėti dėl sumažėjusio krūvio, nes sumažėjo mokinių skaičius“, – teigė A. Varanauskas.

Mokytojams jau pradėti dalyti algalapiai

A. Varanausko teigimu, kai kuriuose miestuose mokytojai jau pradėjo gauti atlyginimų lapelius. Esą visi mokytojai juos turėtų gauti per savaitę ar pusantros.

„Mokytojų atlyginimų išmokėjimas priklauso nuo steigėjo arba steigėjas kartais palieka teisę apsispręsti pačiai mokyklai, – įvardijo A. Varanauskas. – O kalbant savaitėmis – žinau, kad dalis savivaldybių algalapius išdalino jau praeitą penktadienį, dalis tą padarė vakar, rytoj algalapiai bus dalinami kai kuriose Vilniaus mokyklose.“

Ar atlyginimus gaus ir tie, kurie dar nėra pasirašę sutarčių? „Tikrai galiu nuraminti – visi mokytojai gaus atlyginimus. O jeigu mokytojas dar neatsinaujinęs sutarties, jokiu būdu nereiškia, kad jis anksčiau jos neturėjo. Juk jis ir anksčiau dirbo mokykloje. Vadinasi, teisinis pagrindas asmeniui ir toliau mokėti atlygį yra, – kalbėjo ministrės patarėjas. – Tikrai nebus taip, kad mokykla neturės pinigų išmokėti atlyginimams.“