Kaip teigia premjeras, iki lapkričio 1 d. turėtų būti surinkta ir ministerijoms pateikta analitinė informacija. Taip pat turėtų būti pateikti konkretūs įstatymų projektai. S. Skvernelio aiškinimu, tikimasi, kad tai padės stabilizuoti situaciją arba taikyti priemones, kurios leistų geriau apginti vartotojų interesus.
„Šiemet buvo įgyvendintos ir kitiems metams numatytos priemonės, kurios didintų gyventojų (visų gyventojų: ir pensininkų, mūsų senjorų, ir jaunų šeimų, ir visų dirbančiųjų) pajamas. Norėtųsi, kad tas pajamų pagausėjimas liktų kiekvienai šeimai, o ne būtų tiesiog transformuotas į tam tikrų verslo grupių pelną“, – sako premjeras.
Paklaustas, ar realu, jog maisto produktų kainos mažės, S. Skvernelis tvirtina, kad pirmiausia derėtų kalbėti apie kainų augimo stabdymą. Kaip ir anksčiau, vyriausybės vadovas teigia, kad geriausia tai padaryti didinant konkurenciją.
„Turėtume kalbėti apie tai, kad apskritai stabdytume kainų augimą, didintume konkurenciją. Atsiradus didesnei konkurencijai yra realu, kad kainos ne didės, o pagrindinių produktų, kurie sudaro pagrindinį krepšelį, galbūt galėtų sumažėti. Žinoma, labai svarbu subalansuoti tam tikras galias, t. y. prekybininko, tiekėjo, galiausiai – gamintojo ir tiekėjo“, – pabrėžia S. Skvernelis.
Pasak jo, vertinant galutinę produkto kainą, gamintojo dalis neretai būna itin maža, o daugiausia pirkėjas sumoka perdirbėjui ir prekybininkui, atkreipia dėmesį ministras pirmininkas.
Bus papildyta.
