V. Ušackas mano, kad reikėtų politinio susitarimo, kad viena iš didžiausių šiandienos Lietuvos bėdų – didelė emigracija. Anot jo, dabartiniai šalies vadovai apie šią problemą daug kalba, tačiau nieko nedaro.
„Didžiausia klaida yra tai, kad nėra politinės valios šį klausimą pradėti svarstyti. Tai aš įvardiju kaip lyderystės stoką, atsakomybės stoką ir negebėjimą sugrąžinti žmonėms viltį bei parodyti kelrodį, kaip mes sugebame sukurti sąlygas ir užsibrėžti ambicingus tikslus, kad už 7 metų Lietuva pasiektų ES pragyvenimo vidurkį“, – savo V. Ušackas.
Anot jo, kad reikėtų atsigręžti į Lietuvos regionus ir nukreipti daugiau investicijų būtent ten, o ne į mūsų šalies didmiesčius.
„Turime padėti regionams, kad regionuose atsirastų pramonė, kad juose atsirastų aukšta pridėtinė vertė. Vilniui paramos nebereikia. Ekonomistai sutinka, kad Vilnius jau auga 7 procentais, mums reikia, kad augtų Šiauliai, mums reikia, kad augtų Panevėžys, Klaipėda, Alytus, Marijampolė, Ukmergė“, – laidoje sakė politikas.
Jis taip pat mano, kad lietuvius į Tėvynę sugrąžintų gera šeimos ir mokesčių politika. Tačiau politikas mano, kad pirmiausia reikėtų pasirūpinti tais, kurie gyvena Lietuvoje.
Laidoje V. Ušackas teigė palaikantis tradicinę - vyro ir moters - šeimą ir manantis, kad Lietuvai reikia efektyvios šeimos politikos. Anot jo, čia pavyzdžiu galėtų tapti Lenkija.
„Lenkijos pavyzdys yra labai geras. Jie padarė labai didelį, teigiamą poveikį iškeliant šeimą kaip vertybę ir suteikiant mokestines lengvatas, suteikiant paramas jaunoms šeimoms“, – mano politikas.
Jam atrodo, kad reikia stiprinti Lietuvos šeimas, kad jose gimtų daugiau vaikų, tada Lietuva turės daugiau gyventojų.
Su kaimynais reikia kalbėtis
Santykiai su Rusija jau yra tapę vienu iš pagrindinių klausimų, užduodamu V. Ušackui. Jau ir anksčiau jis yra sakęs, kad Lietuva turi kalbėtis su savo kaimyne Rusija. Tačiau lieka iki galo neaišku, kokiame lygmenyje pokalbiai turėtų vykti.
„Kaip valstybės vadovas aš kalbėčiau su visais valstybės vadovais, jeigu tai atitiks mūsų nacionalinius interesus“, – laidoje sakė V. Ušackas.
Jis mano, kad visų pirma Lietuva turi padaryti savo „namų darbus“ – ir toliau išlaikyti gynybos finansavimą, skatinti ir ugdyti žmonių pilietiškumą ir patriotiškumą.
„Rusija yra mūsų kaimynė, Putino režimas mums kelia grėsmę ir pavojų, mums reikia į tai atsakyti. Kaip? Visų pirma, aš sugrįžtu vėl į Lietuvos žmogų. Investicija į pilietišką, patriotišką, verslų ir gebantį, mokantį tarnauti Lietuvos kariuomenėje. Turime investuoti į savo gynybą, ką mes pagaliau ir padarėme“, – sakė V. Ušackas.
Jis teigė, kad dirbęs ES ambasadoriumi Rusijoje nėra iš jos prezidento Vladimiro Putino ar užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo nė karto girdėjęs „tiesioginių grėsmių Lietuvai ir Baltijos šalims“.
„Taip, Rusija mūsų kaimynė, mes turime žiūrėti, kaip išlaikyti tą rinką tiems žmonėms, kurie nori rizikuoti. Putinas ir jo režimas mums yra pavojus (…) Tie santykiai egzistuoja šiuo metu, aš nematau poreikio jokių proveržių daryti Rusijos atžvilgiu. Santykius reikia palaikyti. (…) Aš taip pat už tai, kad būtų palaikyti ryšiai su opozicijos atstovais, žmogaus teisių gynėjais, taipogi reikia kalbėtis su tais žmonėmis, kurie galbūt suklaidinti ir įbauginti, kalbėti apie tai, kokie gali būti Rusijos ir Europos ar Vakarų santykiai ateityje, jeigu Rusijos režimas vėl gerbs Ukrainos nepriklausomybę“, – teigė politikas.
Paklaustas, ar Lietuva neturėtų imtis daugiau iniciatyvos pati, V. Ušackas teigė, kad nemato poreikio keisti Lietuvos politikos Rusijos atžvilgiu.
„Nematau, kad gali būti kokių nors proveržių ar pokyčių, tiesiog reikia daryti savo namų darbus. (…) Reikia palaikyti tą minimalų ryšį, kuris ir dabar yra palaikomas – su ekspertų bendruomene, kviesti žmones, kurie yra ir opozicijos atstovai, kad kalbėtume apie galimus ateities scenarijus. Nenurašykime Rusijos, mes jos nepakeisime, ją pakeis Rusijos piliečiai. Bet jie gali pakeisti, jeigu matys, kad mes juos įkvepiame, jeigu mes remiame jų laisvės ir demokratijos siekius, ir aišku, jeigu Ukraina pasikeis. Tai bus didžiausias poveikis paprastam rusui“, – mano V. Ušackas.
Kritikavo D. Grybauskaitę
Kalbėdamas apie dabartinės prezidentės, Dalios Grybauskaitės, vykdytą užsienio politiką, V. Ušackas ją pagyrė už tai, kad sugebėjo įtikinti Vakarų lyderius Rusijos keliamomis grėsmėmis. Tačiau D. Grybauskaitę jis sukritikavo už santykius su Lenkija, su kuria buvo prarasta daug dalykų, taip pat dėl blaškymosi.
„Neišmokome išlaikyti politikos nuoseklumo, pavyzdžiui, kai Ukraina ir Gruzija buvo išvadinti ubagais, o ne sąjungininkais. Ir kai buvo blaškymasis, kai buvo atsisakyta važiuoti į susitikimą su JAV prezidentu Obama“, – sakė V. Ušackas.
Paklaustas, ar tiki savo pergale pirminiuose TS-LKD rinkimuose, V. Ušackas teigė besitikintis, kad žmonės rinksis „ne nomenklatūros ar vadovybės „prastumiamą“ kandidatą, o jį.
DELFI susisiekė su V. Ušacku po laidos patikslinti laikraščio „Novaja Gazeta“ išspausdinto teiginio, neva jis prezidento rinkimuose dalyvaus bet kuriuo atveju – jeigu nebus išrinktas TS-LKD narių ir simpatikų, eis kaip nepriklausomas kandidatas. V. Ušackas teigė, kad tai tėra tik laikraščio interpretacija, nieko panašaus jis nėra sakęs.