Savo žinutėje socialiniame tinkle A. Babčenka pateikia laišką, kurį, jo teigimu, atsiuntė bičiulispabėgėlis, politinis emigrantas, aktyvus opozicinio judėjimo dalyvis, gyvenantis užsienyje. Remdamasis šiuo laišku, jis daro išvadą, kad buvo planuota dar viena žmogžudystė, tik ne Ukrainoje, o Vilniuje, kur kasmet vyksta Atvirosios Rusijos forumas.

„Šalia žmogžudystės paleidžiamas dėmesį nukreipiantis gandas apie „Islamo valstybės“ teroro išpuolius Kijeve. Tai pačiai dienai planuojama dar vieno žmogaus, rusų opozicionieriaus, pabėgėlio žmogžudystė Vilniuje. Vykdytojas irgi renkamas Ukrainoje. Jiems tai svarbu – kad pėdsakai vestų į Ukrainą“, – rašo A. Babčenka.

Galėjo turėti tris tikslus

DELFI kalbintas Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius teigė, kad Kremliaus režimas Vilnių kaip vietą nužudymui galėjo pasirinkti dėl kelių priežasčių.

„Tai yra sena KGB taktika, jie net turi terminą – mnogochodovka. Tai reiškia, kad vienos operacijos metu gali būti daugybė tikslų ir daugybė dalykų, kuriuos jie nori pasiekti. Šiuo atveju, jeigu darytume prielaidą, kad viskas yra taip, kaip rašo Arkadijus Babčenka, tai Vilnius yra todėl – nes fiziškai vieta yra tinkama, į Atviros Rusijos forumą susirenka žmonės, antras dalykas – dėl Lietuvos pozicijos Ukrainos klausimu, kuri yra viena griežčiausių, trečias dalykas – dėl Lietuvos kaip tokios ir Lietuvos tarnybų diskreditavimo“, – sakė ekspertas.

Be to, jo manymu, Rusijos režimo atstovai galėjo tikėtis, kad Lietuvoje žmogžudystę yra įvykdyti lengviau nei, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje. Kita vertus, Didžiojoje Britanijoje jiems jau gali būti pernelyg daug triukšmo, prisimenant Skripalių istoriją ir kitas panašias istorijas.

„Visa tai, kas surašyta (Babčenkos žinutėje – DELFI), skamba labai įtikinamai. Tai iš esmės yra tai, kuo užsiima Rusijos specialiosios tarnybos ir susijusios nusikaltėlių struktūros. Babčenka viską čia suveda į Prigožiną (Jevgenijus Prigožinas, verslininkas artimas Kremliui veikėjas – DELFI), šitoje vietoje aš nesu labai tikras. Aš pats esu nagrinėjęs tuos ryšius būtent Pivovarniko (Viačeslavas Pivovarnikas, Ukrainos pilietis, įtariamas organizavęs pasikėsinimą nužudyti A. Babčenką – DELFI) ir man panašiau būtų, kad ten visi pėdsakai eina į Surkovą (Vladislavas Surkovas, Rusijos prezidento V. Putino padėjėjas – DELFI) tiesiogiai“, – mano M. Laurinavičius.

Taikinys nėra konkretus

Paklaustas, kas galėjo būti šio pasikėsinimo, planuoto Vilniuje, taikiniu, M. Laurinavičius teigė, kad juo galėjo būti bet kas, mat tokiuose veiksmuose svarbiausia – ne taikinys.

„Tiek Babčenkos atveju, tiek bet kurio iš Britanijoje gyvenančių opozicionierių atveju, asmuo nėra svarbiausias dalykas. Tai yra operacija tam, kad sukeltų sumaištį, supriešintų Ukrainą su Lietuva, parodytų Lietuvą kaip nesusitvarkančią arba nesugebančią užkirsti kelią kažkokioms Rusijos opozicionierių žmogžudystėms, tuo pačiu diskredituoti Lietuvą kaip remiančią Rusijos opozicionierius.

Šiuo atveju visiškai nesvarbu, koks žmogus, svarbu tik tiek, kad jis būtų žinomas opozicionierius. (…) Tai, ką jie daro būtent šiuo aspektu, yra tikrasis terorizmas. Teroristų tikslas visados, arba dažniausiai, yra ne nužudyti kažkokį konkretų žmogų ar pakenkti kažkam konkrečiai, o sukelti didžiulį rezonansą ir baimę. Tai čia yra tikrasis terorizmas, kuriuo užsiima dabartinis Rusijos režimas“, – mano ekspertas.

Marius Laurinavičius

Paklaustas, ar Vilnius galėtų šioje istorijoje būti tam tikras simbolis, nuo kurio prasidėjo didžiuliai pokyčiai Ukrainoje (nuo Rytų partnerystės viršūnių susitikimo Vilniuje 2013 metais), M. Laurinavičius teigė nemanantis, kad Kremliaus režimui apskritai rūpi simboliai.

„Tai yra nukreipta prieš Lietuvą, prieš Ukrainą, ir stengiantis sukelti didžiulį atgarsį, kartu gąsdinti, taip pat čia, Vilniuje, sukelti sumaištį. Manau, kad jie tikisi, kad tokiu atveju galėtų kažkas išsivystyti prieš Lietuvos specialiąsias tarnybas – ko jie nepadarė. Būtų prisiminti visokie skandalai, čia galima prisiminti ir Pociūno (VSD pareigūnas, tragiškai žuvęs Baltarusijoje – DELFI) nužudymą. Jiems tai yra naudinga“, – sakė M. Laurinavičius.

Supriešinti lietuvius ir ukrainiečius

Anot jo, tokie veiksmai galėtų būti kaip tam tikra priedanga – jeigu Kijeve būtų pavykę nužudyti A. Babčenką, o Vilniuje kitą opozicionierių, kiltų daug klausimų, kas vyksta.

„Visuomenėje būtų galima skleisti žinią: va žiūrėkite, kokie tie ukrainiečiai, kodėl jūs juos įsileidžiate. Tokiu būdu būtų priešinami lietuviai ir ukrainiečiai“, – mano ekspertas.

DELFI primena, kad 2018 m. kovo 29 d. žiniasklaidoje pasirodė informacija apie tai, kad nežinomi asmenys šovė į A. Babčenką jo bute Kijeve, o žurnalistas mirė pakeliui į ligoninę. Kitą dieną paaiškėjo, kad pasikėsinimas buvo inscenizacija – žurnalistas atėjo į trumpą spaudos konferenciją UST ir Ukrainos generalinėje prokuratūroje.

V. Hrycakas pareiškė, kad tikrą žmogžudystę užsakė Rusijoje, o norint sučiupti organizatorius, buvo imtasi masinės apgavystės. Vienas iš tikėtinų žmogžudystės organizatorių – Borisas Germanas, jis buvo suimtas. Rugpjūčio 2 d. jis prisipažino kaltas. Birželio 1 d. generalinis prokuroras Jurijus Lucenka pranešė, kad teisėsaugininkai gavo 47 asmenų sąrašą, kuriuos, anot jo, planavo likviduoti Rusijos specialiosios tarnybos.