Tai itin jautrus klausimas daugeliui iš 2,1 mln. Makedonijos gyventojų, turint galvoje, kad ji beveik tris dešimtmečius piktai ginčijosi su Graikija dėl savo pavadinimo ir istorijos.
Atėnai ginčijo kaimynės teisę naudoti savo pavadinimą, nes tai esą gali reikšti teritorines pretenzijas į taip pat vadinamą Graikijos šiaurinę provinciją – senovinės Aleksandro Didžiojo imperijos lopšį ir šiuolaikinių graikų pasididžiavimo šaltinį.
Dėl šio ginčo Graikija daug metų blokavo Makedonijos pastangas prisijungti prie NATO irt ES.
Tačiau birželį abi kaimynės pasiekė kompromisą – buvo sutarta, kad Makedonija bus pervadinta Šiaurės Makedonijos Respublika.
Sekmadienį makedonai kviečiami prie balsadėžių pritarti pavadinimo keitimui, nors daugelis jų šį susitarimą laiko primestu Graikijos.
„Vienintelė proga“
Makedonijos ministras pirmininkas Zoranas Zajevas šį susitarimą pateikia kaip vienintelę galimybę skurdžiai valstybei užbaigti ginčą ir greičiau integruotis į Vakarus.
Premjerą palaiko JAV ir daugelio Europos šalių lyderiai. Keli iš jų šį mėnesį lankėsi Skopjėje, kad pareikštų savo paramą ir paragintų rinkėjus referendume pritarti pavadinimo pakeitimui.
„Puikiai žinote, kad geresnio susitarimo neįmanoma sudaryti“, – sakė Z. Zajevas šią savaitę, per vieną iš paskutinių referendumo kampanijos renginių.
Kai kurie makedonai sako norintys balsuoti už pavadinimo pakeitimą, nes tikisi, kad narystė NATO ir ES įpūs gyvybės šalies ekonomikai, smarkiai nukentėjusiai dėl emigracijos.
„Niekada neturėsime kito šanso užtikrinti geresnę ateitį Makedonijai“, – sakė Prilepo miesto gyventoja Bogdana Zabrčanek, atėjusį pasiklausyti Z. Zajevo.
Tačiau net jei rinkėjai pritars pavadinimo pakeitimui, susitarimą dar turės ratifikuoti parlamentas, o dešiniojo sparno opozicija grasina jį blokuoti.
Z. Zajevas viliasi, kad tvirta jo pergalė priverstų nacionalistinę Makedonijos vidaus revoliucinę organizaciją-Demokratine partiją už Makedonijos nacionalinę vienybę (VMRO-DPMNE) pakeisti savo poziciją ir nesipriešinti rinkėjų valiai.
Tačiau itin svarbu, koks bus žmonių aktyvumas. Jei referendume dalyvaus mažiau nei pusė iš 1,8 mln. registruotų rinkėjų, susitarimo priešininkai gali imti reikšti pretenzijas plebiscito patikimumu.
Sunku tikėtis didelio aktyvumo šalyje, kurios maždaug ketvirtadalis gyventojų yra emigravę.
Referendumo boikoto šalininkai iki šiol nebuvo itin aktyvus ir daugiausia apsiribojo veikla internete. Ketvirtadienį vakare turėjęs vykti mitingas buvo atšauktas, nes susirinko tik kelios dešimtys žmonių.
Opozicijos lyderis Christijanas Mickoskis šią savaitę sakė, kad sekmadienį ryte pakirdę iš miego makedonai turėtų „įsiklausyti į tai, ką sako širdis“.
Tuo tarpu Makedonijos prezidentas Giorgė Ivanovas, palaikantis nacionalistų opoziciją, šią savaitę JT Generalinės Asamblėjos sesijos metu sakė, kad jis asmeniškai nebalsuos, o susitarimą su Graikija laiko „istorine savižudybe“.
„Ilgas procesas“
Jeigu pasiūlymas pakeisti šalies pavadinimą referendume nebūtų priimtas, tai gali sužlugdyti retą diplomatinį proveržį Vakarų Balkanuose – painių nesutarimų tarp kaimyninių valstybių krečiamame regione.
Susitarimas dėl pavadinimo „buvo iš tikrųjų teigiama istorija... Ji laikyta ženklu: štai, žiūrėkit, seni ginčai gali būti išspręsti“, – sakė Londono ekonomikos mokykloje dirbantis Balkanų specialistas Jamesas Keras-Lindsay.
Tačiau „tai tėra nauja fazė procese, kuris, atrodo, žada būti ilgas ir užsitęsiantis“, pridūrė ekspertas.
J. Keras-Lindsay atkreipė dėmesį, kad kita kliūtis bus balsavimas parlamente.
NATO jau yra pateikusi Makedonijai kvietimą, bet kelias į Europos Sąjungą atrodo mažiau užtikrintas.
Pagal ES normas, Makedonija dar turi daug nuveikti, kad suvaldytų kyšininkavimą ir užtikrintų įstatymų viršenybę.
Be to, ES plėtros užmojus vis skeptiškiau vertina kai kurios Bendrijos narės, balsavusios atidėti derybas dėl Makedonijos stojimo iki kitų metų, nors buvo pasiektas susitarimas tarp Skopjės ir Atėnų.
Balsavimas referendume vyks 7-16 val. vietos (8–17 val. Lietuvos) laiku. Jį prižiūrės 500 stebėtojų iš užsienio, nurodė televizija „Telma“.