Kaip pabrėžė pataisas pristatęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, egzistuoja didžiulė nelygybė dėl paramos, teikiamos neįgaliesiems socialinėse įmonėse ir kitiems, kurie įsidarbina atviroje darbo rinkoje.
„8 tūkst. neįgaliųjų socialinėse įmonėse yra skiriama trisdešimt keli milijonai eurų, kai visiems kitiems, o jų dirba per 40 tūkst. atviroje darbo rinkoje, skiriami keli milijonai per metus“, - atkreipė dėmesį Vyriausybės narys.
Įstatymų projektais siekiama skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų įdarbinimą socialinėse įmonėse kartu nustatant reikalavimus minėtoms įmonėms ir taip užtikrinti, kad socialinės įmonės statusą turintys subjektai, vykdydami savo veiklą, ne tik siektų pelno, bet ir įgyvendintų įstatyme nustatytą socialinių įmonių tikslą - įdarbinant tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, skatinti šių asmenų grįžimą į darbo rinką, jų socialinę integraciją ir mažinti socialinę atskirtį.
Siekiant skatinti darbingo amžiaus neįgaliųjų asmenų integraciją į darbo rinką, pataisomis siūloma, kad valstybės pagalba socialinėms įmonėms būtų teikiama įdarbinus tik darbingo amžiaus neįgalius darbuotojus.
Įstatymo projektu siekiama padidinti socialinėse įmonėse įdarbinamų tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičių ir užtikrinti neįgaliųjų nuolatinį darbą socialinėse įmonėse. „Skatinant tikslinėms grupėms priklausomų asmenų integraciją į darbo rinką siūloma, kad tikslinėms grupės priklausančių asmenų darbuotojų skaičius socialinėje įmonėje turi būti ne mažesnis kaip šeši. Kitaip sakant, socialinės įmonės turėtų įdarbinti daugiau tikslinės grupės narių, jeigu nori būti socialine įmone“, - kalbėjo L. Kukuraitis.
Atsižvelgiant į tai, kad daugelis veikiančių socialinių įmonių gauna pajamų iš neremtinos socialinių įmonių veiklos, siekiant skatinti socialines įmones socialinių įmonių remtiną veiklą ir mažinti gaunamas neremtinos veiklos pajamas pakeitimais siūloma įtvirtinti, kad iš neremtinos veiklos gautos pajamos negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. socialinės įmonės pajamų.
„Siekiant skatinti didžiausią negalią turinčių asmenų užimtumą įstatymo projekte siūloma nustatyti diferencijuotą valstybės pagalbos teikimo laikotarpį atsižvelgiant į tikslinei grupei priklausančių darbuotojų negalią. Neįgaliesiems, turintiems vidutinį neįgalumo lygį, ar neįgaliesiems, kuriems nustatytas 30-40 proc. darbingumo lygis, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip dvejus metus po to, kai jie pirmą kartą įsidarbina socialinėje įmonėje. Neįgaliesiems, turintiems lengvą neįgalumo lygį, ar neįgaliems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis, valstybės pagalba būtų skiriama ir mokama ne ilgiau kaip šešis mėnesius po to, kai jie pirmą kartą įsidarbino socialinėje įmonėje“, - teigė ministras.
Socialinėse įmonėse dirbantys ar naujai įdarbinti asmenys tikslinėms grupėms būtų priskiriami tuo atveju, jei jie nedirba pagal kitą darbo sutartį ar nedirba darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu.
Siekiant skatinti sunkiausią negalią turinčių asmenų integraciją į darbo rinką siūloma nustatyti, kad tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai socialinėje įmonėje sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. darbingumo lygis, turėtų sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų lygio.
Pagal teikiamas pataisas subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms įsteigti ir jų darbo priemonėms įsigyti galėtų būti skiriama tik steigiant darbo vietas neįgaliesiems, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis arba neviršijantis 40 proc. nedarbingumo lygis.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Socialinių reikalų ir darbo komitete, papildomu - Ekonomikos komitete. Taip pat šiuos projektus pavesta svarstyti Neįgaliųjų teisių komisijai. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti lapkričio 22 dieną.