Kreipimosi iniciatoriai prašo KT išaiškinti, ar nutarimas neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Parlamentarai akcentuoja, kad Seimo nutarime nėra suformuluotas vienas ar keli konkretūs valstybinės svarbos klausimai, todėl tokios komisijos sudarymas prieštarauja laikinųjų tyrimo komisijų ir parlamentinės kontrolės sampratai, nes numatoma tirti iš esmės viską, kas vyko politiniame procese aštuonerius metus.
„Visuose Seimo priimamuose sprendimuose atsispindi Seimo narių daugumos politinė valia, todėl vieno Seimo politinei daugumai atliekant buvusio Seimo (ų) veiklos tyrimus sunku tikėtis objektyvaus atitinkamų sprendimų politinio įvertinimo, juo labiau - teisinio vertinimo, - pabrėžia G. Landsbergis. - Iš komisijos sudarymo tikslų matosi, kad šio Seimo nutarimo pagrindu parlamento dauguma siekia tirti esamos parlamento opozicijos, atskirų jos narių politinę veiklą bei pateikti subjektyvų (politizuotą) tos veiklos vertinimą. Be to, komisijos išvadų pateikimo data sutampa su prezidento rinkimų data, kas tokias prielaidas - siekti akivaizdžių politinių tikslų - dar labiau sustiprina“.
Atkreipiamas dėmesys, kad komisijos veiklos laikas numatytas iki 2019 m. gegužės 1 d. - 8 mėnesius, kas rodo, kad prisidengiant šia komisija gali būti bandoma daryti poveikį kitąmet vyksiantiems rinkimams. Pasak G. Landsbergio, susidaro įspūdis, kad tokios komisijos valdantiesiems reikalingos kovai su opozicija ir premjero Sauliaus Skvernelio ruošimui prezidento rinkimams, o ne menamos tiesos išaiškinimui.
Parlamentarams nerimą kelia ir tai, kad vienas iš komisijos uždavinių yra Seimo siekis gauti įslaptintą teisėsaugos ir žvalgybos institucijų informaciją, kurią per aštuonerius metus šios institucijos pagal kompetenciją teikė Respublikos prezidentui, Seimo pirmininkui, ministrui pirmininkui, nesiejant to su konkrečiu tyrimo objektu.
„Toks Seimo nutarimo tikslas - siekis gauti ir viešai paskelbti pagal įstatymus įslaptintą informaciją (žvalgybinę informaciją, ikiteisminio tyrimo duomenis) - nedera su konstituciniais Seimo parlamentinės kontrolės įgyvendinimo tikslais. Pagal teisės aktus įslaptintos informacijos negali būti reikalaujama smalsumo patenkinimo tikslais, o Seimo laikinosios tyrimo komisijos negali būti naudojamos kaip įrankis rinkimų politinėse kampanijose, tarnauti tam tikrų partijų ar atskirų politikų interesams“, - pabrėžia vienas iš kreipimosi autorių Seimo narys Stasys Šedbaras.
Kaip ELTA jau skelbė, rugsėjo 25 d. Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją „dėl galimos neteisėtos įtakos ir (ar) poveikio Lietuvos politikams, valstybės tarnautojams bei politiniams procesams Lietuvoje“. Už jos sudarymą balsavo 67 Seimo nariai, 28 buvo prieš, 3 parlamentarai susilaikė.
Komisijoje dirbs 12 įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių Seimo narių, turinčių teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Kęstutis Mažeika, Aušrinė Norkienė, Virgilijus Poderys, Agnė Širinskienė, Eugenijus Gentvilas (Liberalų sąjūdžio frakcija), Michalas Mackevičius (Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija), Artūras Skardžius, Irena Šiaulienė (Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija), Rimas Andrikis (frakcija Tvarka ir teisingumas).
Laikinajai tyrimo komisijai vadovaus „valstiečiams“ atstovaujanti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė.
Naujoji tyrimo komisija dirbs iki 2019 m. gegužės 1 dienos. Ji tirs 2008-2016 metų laikotarpį.