20 laipsnių šilumos ir žieminiai batai
– Dauguma jaunų žmonių po mokyklos svajoja išvažiuoti į užsienį, bet renkasi Europos šalis. Kodėl nusprendėte Australiją?
– Labai norėjau pamatyti šią šalį, bet nuvykti ten atostogų nebūčiau įpirkusi. Amerikoje jau buvau anksčiau, ten savo gyvenimo neįsivaizdavau, o Australija yra kupina galimybių studentams. Ilgai rinkau informaciją ir atsakingai rinkausi, kur stoti. Pasirinkau universitetą sostinėje, Sidnėjuje, ir buvau priimta. Palankiai susiklosčius galimybėms, nieko negalvojusi susikroviau daiktus ir išvykau. Mane žavėjo ir tos šalies klimatas, visgi aš pajūrio vaikas.
– Esate iš mažo Lietuvos miesto, Palangos. Koks buvo pirmasis įspūdis atvykus į Australiją?
– Mane ši šalis sužavėjo. Kitokie žmonės, visai kitokia aplinka, didžiuliai srautai turistų. Didžioji dalis gyventojų yra svetimšaliai, todėl ir aš greit pritapau. Aplink tu matai ne tik australus, bet žmones iš viso pasaulio. Viskas kitaip, vien tas pastatų didingumas ir grožis man buvo kažkas neįtikėtino, stebuklingo.
– Koks didžiausias kultūrinis skirtumas?
– Visi žmonės yra neįtikėtinai mandagūs, nepalyginamai mandagesni nei Lietuvoje, tai pajutau tik išlipusi iš lėktuvo. Didžiausias skirtumas ir yra kultūra, apskritai pats požiūris žmonių. Nesakau, kad Lietuvoje yra blogai. Tačiau Australijoje žmonės nėra tokie irzlūs, jie nesijaudina dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Jie yra be galo ramūs.
– Kokį įspūdį paliko aplinka, kraštovaizdis? Kokia lankytina vieta jus labiausiai žavi?
– Labai gražu ir, kas man be galo patinka, net 10 kilometrų spinduliu nuo sostinės pavažiavus aplinka jau pasikeičia. Kitokie pliažai, jei neri į miesto teritoriją – matai naują pasaulį, jei suki link paplūdimio – randi gamtą. Man labiausiai patinka paplūdimiai, kadangi augau Palangoje, jų labiausiai pasiilgstu. Žinoma, Lietuvos ir Australijos pliažai labai skiriasi, bet grožis tas pats. Sidnėjuje yra visokiausių paplūdimių. Prie pat mano namų nusidriekę pėsčiųjų takai veda pakrante, tai vien jais keliaujant praeinami keturi skirtingi paplūdimiai – vieni pilni uolų, kiti su įlankomis, treti nepaliesti civilizacijos.
– Lietuvoje mes turime visus keturis metų laikus. Ar iškart prisitaikei prie Australiško karščio?
– Pirmoji vasara buvo sunki, kai Lietuvoje švenčiamos Kalėdos, ten – vasara, ji prasideda nuo lapkričio ir tęsiasi net iki balandžio mėnesio. Temperatūra kasdien pakyla per 30 laipsnių, o vakarais nukrenta iki 25 laipsnių karščio. Dienomis iš tiesų būna sunku, saulė daug piktesnė nei Lietuvoje. O žiemą yra kitaip, dieną temperatūra būna apie 20–25 laipsnius, nors atrodytų, kad turi būti šilta, vis tiek tai yra žiema, šaltesnis būna vėjas ir orai atrodo gerokai vėsesni. Žiemą aš vaikštau su kepure, pirštinėmis ir žieminiais batais.
Kraupūs didžiuliai vorai
– Jau dvejus metus esate Australijoje. Koks buvo įsimintiniausias įvykis, vaizdas, kurio negalite pamiršti?
– Iš tiesų net nežinau. Galbūt tas pirmasis įspūdis, kai nuvažiuoji į naujas apylinkes ir matai tą įstabią gamtą. Tie vaizdai net užgniaužia kvapą. Ta pati gyvūnija, augmenija: įspūdingos gėlės ir vorai. Anksčiau tokius vorus buvau mačiusi tik socialiniuose tinkluose patalpintose nuotraukose. Didieji vorai yra nepavojingi, bet atrodo tikrai kraupiai, gal dėl to, kad aš nepratusi prie tokių vaizdų. Šiandien jau žinau, kad voras neįgels, bet tai nekeičia fakto, kad jie ne tik vaikšto laisvėje, bet užsuka ir į namus pabendrauti. Yra ir didelių tarakonų, va jų tai aš nemėgstu.
– Australija daugumai asocijuojasi su kengūromis. Ar daug jų teko pamatyti?
– Sidnėjus yra civilizuotas miestas, ten kengūrų laisvėje nerasi, gali pamatyti tik zoologijos soduose. Tačiau ir ten yra ženklai, skelbiantys, jog šiuos gyvūnus maitinti ir liesti negalima. Šiaip kengūros pripratusios prie žmonių, todėl rezervate, esančiame toliau nuo Sidnėjaus, jas galima ne tik išvysti, bet ir paglostyti. Yra visokių kengūrų, skiriasi jų dydžiai ir išvaizda. Kai kurios man net atrodo baisiai, jos didesnės už žmogų, tai net nesinori jų glostyti.
– Ar daug lietuvių sutikai gyvendama svetur?
– Nepasakyčiau, kad daug. O tie, kuriuos sutikau, net nenori bendrauti. Kai kurie, žvelgiant iš mano pozicijos, yra daug vyresni, atvykę su šeimomis. Jie turi savo gyvenimus ir jais džiaugiasi. Visgi įsitvirtinti Australijoje atvykus su šeima nėra lengva.
Alga priklauso nuo darbuotojo amžiaus
– Jei ne paslaptis, kokį darbą dirbate Australijoje? Ar sunku ten išgyventi?
– Dirbu barmene. Iškart atvykus būna sunku, ypač jei papuoli ne į tą darbo vietą, į kurią norėtum. Bet jei pataikai ir įsitvirtini, turi nuolatines pajamas ir nesunkiai pragyveni. Aš iš pirmojo karto nepataikiau. Dirbau restorane, vienoje iš turistinių vietų. Savininkai buvo ne australai, tik vėliau išsiaiškinau, kad vertėtų ieškoti vietinių verslininkų ir dirbti pas juos. Pradžioje iš manęs reikalavo labai daug ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad dar studijuoju. Tačiau nenuleisdama rankų ieškojau toliau ir iš trečiojo karto pataikiau ten, kur dirbu iki šiol, jau pusantrų metų.
– Kas jus šokiravo labiausiai atvykus ten, jei kalbėsime apie kainas? Koks yra minimalus darbo atlygis?
– Prekybos centruose maisto kainos panašios. Didžiausias skirtumas – pramogos. Jei nori išeiti pasižmonėti ir išgerti mieste alaus bokalą ar vyno taurę, tai vien už ją teks susimokėti 10 dolerių, o gali būti net ir daugiau. Susisiekimas mieste labai geras, o kainos taip pat nesikandžioja. Sekmadieniais visos transporto paslaugos, pradedant traukiniais ir baigiant keltais, yra nemokamos. Net automobilį ten gali įsigyti pigiai, tvarkingą panaudotą mašiną įmanoma nusipirkti už 800 dolerių, o tai yra savaitės alga.
Minimali alga ten svyruoja priklausomai nuo darbuotojo amžiaus. Teoriškai tiems, kam yra nuo 18 iki 21 metų, mokamas mažiausias atlyginimas, o nuo 21 metų tu jau gauni daugiau, nes turi patirties. Pradinis atlygis yra apie 18 dolerių už valandą. Aš už 18 dolerių per valandą jau nepragyvenčiau. Šiai dienai man yra mokama ženkliai daugiau. Nuomos kaina ten yra labai aukšta, kadangi algos yra mokamos kas savaitę, taip pat moki ir už būstą.
Jaučiasi kaip namie
– Ar nesigailite dėl savo sprendimo išvykti į Australiją? Galbūt norėtumėte grįžti į Lietuvą?
– Tikrai nesigailiu ir šiuo metu grįžti nenorėčiau. Tai buvo mano pirmasis rimtas atitrūkimas nuo tėvų. Nuo pat pradžių žinojau, kad nemesiu ten visko ir negrįšiu kada užsimaniusi. Pradžioje tikrai buvo sunku be artimųjų, bet pagalvodavau, kiek daug investavau laiko ir pinigų, tad turiu tęsti kelionę. Principai man neleido visko mesti. Be to, turėjau stiprų tėvų palaikymą.
– Toli nuo artimųjų ir gimtojo krašto praleidai jau dvejus metus. Ar gyvendama ten dar jautiesi turistė?
–Jaučiuosi ten kaip namie. Tikrai nebesijaučiu turiste ar svetimšale. Žinau visus Sidnėjaus kampelius, kaip viskuo naudotis, kur ką atrasti. Man ten ramu, jauku. Visi kolegos ir draugai yra vietiniai, tarp jų taip pat jaučiuosi sava.