Apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 300 strapsnį dėl dokumentų klastojimo DELFI informavo Marijampolės apskrities policija. Pareigūnai sulaukė 36-erių metų vyro skundo, kad pasinaudojus jo duomenimis dar šių metų rugpjūčio pradžioje buvo sudarytos dvi pirkimo-pardavimo sutartys.
Šiomis rugpjūtį „Mitsubishi Colt“ buvo tariamai įsigytas, o vėliau – perparduotas. Į policiją kreipęsis vyras pabrėžė, kad ne tik tokių sutarčių nesudarinėjo, bet ir minėto automobilio niekada nėra turėjęs.
Moka pinigus, bet nesidomi
Darius Jurgutis, VĮ „Regitra“ Veiklos departamento vadovas, akcentavo, kad šalies transporto priemonių registrą valdanti įmonė nėra įpareigota tikrinti sudaromų pirkimo-pardavimo sutarčių teisėtumo, todėl dažniausiai apie atvejus, kai suklastojami dokumentai, sužino iš pareigūnų arba nukentėjusių pranešimų.
„Sandorių sudarymą reguliuoja Civilinis kodeksas ir teismų yra išaiškinta, kad „Regitra“ negali tikrinti sutarčių teisėtumo. Jeigu kyla kažkokie ginčai, tuomet tenka pasitelkti teisminį kelią“, – akcentavo pašnekovas.
Atvejis, su kuriuo teko susidurti marijampoliečiui, anot D. Jurgučio, gana nestandartinis, tačiau išvada paprasta: žmonės nesidomi nei tuo, kam parduoda automobilius, nei iš ko juos perka.
„Žmonės pamiršta paprašyti parodyti transporto priemonės registracijos dokumentus, užvedimo raktelius, kitus dokumentus, kad įsitikintų, ką ir iš ko perka, ir sudarytų atitinkamos formos sutartį, o paaiškėjus neatitikimams, galėtų kreiptis į teismą“, – aiškino D. Jurgutis.
Tačiau jis neneigė, kad įmanomi ir kitokie asmeninių duomenų nutekėjimo variantai, pavyzdžiui, sukčiai atrado visus reikalingus duomenis ant išmestų sutarčių, kupinų privačios informacijos, ir pan.
„Įmanomas variantas, kad tas, kas nusikalstamą veiką vykdo, pasinaudoja tokiais duomenimis“, – neneigė jis.
Gali parduoti ir metalo laužą
Priežasčių, kodėl sudaromi sandoriai pasinaudojus svetimais vardais, netrūksta. Viena jų, pasak D. Jurgučio, yra noras gauti atlygį neįveliant savo vardo į vykdomas finansines operacijas. Panašiais atvejais, pasakojo D. Jurgutis, šiemet „Regitra“ domėjosi drauge su Valstybine mokesčių inspekcija. Surengtos akcijos metu buvo tikrinami tie atvejai, kai automobilius perkantiems asmenims būdavo įbrukami užsienio valstybėje sudaryti pirkimo-pardavimo dokumentai, vadinamieji „kauferiai“.
„Kauferį“ pasirašydavę pirkėjai dažnai nė nenumanydavo, kad šitaip jie deklaruodavo, jog automobilį pirko tiesiai iš užsienio valstybės pirkėjo, o ne pardavėjo Lietuvoje. Anot D. Jurgučio, po akcijos buvo pradėti 24 ikiteisminiai tyrimai.
Žinovas neneigė, kad už tokių atvejų gali slėptis ir kur kas šiurpesnė priežastis: į pirkimo-pardavimo sutartis įrašius svetimus duomenis, gana nesunkiai galima sumėtyti pėdas tada, kai parduodami „geležiniai spąstai“ – po nemažų avarijų neatsakingai suremontuoti, nesaugūs, atsuktomis ridomis ir pan. automobiliai. Šitaip bandoma išvengti bet kokios atsakomybės, jei tokiu automobiliu važiuojant įvyktų avariją ar tariamai gerą transporto priemonę nusipirkęs žmogus susivoktų, jog iš tiesų sumokėjo nemažą sumą už metalo laužui tetinkamą šiukšlę.
„Lygiai taip pat gali būti parduodamas ir, pavyzdžiui, vogtas automobilis. Tie, kurie vykdo nusikaltimą, stengiasi nefigūruoti sandoriuose, o pirkėjai yra gana patiklūs, nesidomi nei pardavėju, nei transporto priemonės istorija“, – kalbėjo D. Jurgutis.
Nors tokie atvejai išaiškėja tik tuomet, kai į sukčių pinkles patekęs automobilio pirkėjas, pavyzdžiui, viršija greitį ir padaryta nuotrauka pasiekia tariamą pardavėją, arba įtarimų kyla teisėsaugos specialistams, D. Jurgutis, kalbėdamas su DELFI buvo nusiteikęs optimistiškai. Anot jo, yla iš maišo išlenda visuomet, tereikia laiko.
