„Dėl pensijų turiu kitokią nuomonę nei daugelis ekonomistų. Ir dabar manau, kad mes pasielgėme teisingai. Net ir galvojant, kad bus krizė, pirmiausia reikia padėti žmonėms, tai yra kairiosios vyriausybės nuostata.
Net ir dabar dažnai girdžiu iš žmonių, kad jei nebūtume pakėlę pensijų, daugelis apskritai būtų neišgyvenę“, – trečiadienį finansų krizę tiriančio Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) posėdyje sakė jis.
Ekspremjeras sakė, kad 2008 metų biudžetas fiskalinės drausmės neišlaikė dėl Seimo narių pasiūlytų papildomų išlaidų.
Posėdyje dalyvavęs Algirdas Sysas prisiminė aptariamu laikotarpiu buvęs Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininku.
„Mano galva, rezervą suvalgė ne pensijų didinimas, jam nedaug pinigų skirta. Suvalgė vaiko priežiūros padidinimas iki 2 metų“, – tvirtino jis.
Tuo metu G. Kirkilas dar prisiminė, kad kalbama apie priešrinkiminius metus, kada stengiamasi įtikti rinkėjams.
„Pas mus buvo ir kitas įsipareigojimas – taip vadinamas indėlių grąžinimas. Nežinau, į kokią ekonomikos teoriją jį galima įkišti, buvo sugrąžinta apie 6 mlrd. litų, o mums teko tas finalinis ciklas“, – dėstė jis.
Nesulaukė Šimonytės dėmesio
Trečiadienį BFK posėdyje dalyvavo ir 2004–2009 metų Europos Parlamento narė Margarita Starkevičiūtė. Ji, be kita ko, pasakojo krizės metu siūliusi avansu mokėti struktūrinių fondų išmokas.
„2011 metų duomenimis, Lietuvai galima suma buvo 8 mlrd. eurų, o ji buvo įsisavinusi 4 mlrd. eurų. Reiškia, buvo 4 mlrd. eurų laisvi, buvo priimtas nutarimas avansu leisti mokėti tuos pinigus ir sumažinti kofinansavimo reikalavimą iki 10 proc.
Kreipiausi į finansų ministrą Šadžių, po to Šemetą, Kubilių. Bandžiau patekti pas ponią Šimonytę, bet ji tik nurodymų iš Prezidentūros klausė, su niekuo nesusitikinėjo. Sakau taip, kaip buvo“, – kalbėjo ji.
M. Starkevičiūtė pasakojo bandžiusi kelis kartus susitikti su tuometine finansų ministre Ingrida Šimonyte.
„Prašiausi į priėmimą, ji visada atsisakydavo. Pasiteiravau (Finansų ministerijoje – DELFI) neoficialiai, tada visus vardais pažinojau, daug metų ten dirbau, tai man pasakė, kad yra uždrausta iš Prezidentūros, o Šimonytė griežtai klauso“, – sakė ji.
Buvusi EP narė dar dėstė, kad Lietuva nepasinaudojo viena euro įvedimo galimybe.
„Kai visi perskaičiavo 1 prie 1, biudžetas gavo dideles papildomas įplaukas, kurias reikėjo iškart nukreipti atlyginimų kėlimui“, – sakė ji, vėliau dar paaiškinusi, kad kalba apie pakilusias kainas paslaugų sektoriuje.
Parlamentinis tyrimas
Trečiadienį vyko trečiasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.
Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.
Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
