Ričių guoliai verti atskiros kalbos. Mūsuose labai paplitęs įvorių keitimas į guolius. Nusiperka žmogus pigią ritę, kurioje stovi daugiau įvorių, užsisako „aliexpresinių“ guolių ir tas įvores jais pakeičia.
Tokiems galėčiau pasakyti, kad tos įvorės yra žymiai tikslesnės ir geresnės už minėtus jokio tikslumo neturinčius guolius, todėl keičiant tik sugadinama ritė. O į tokią ritę dėti nors kokią tikslumo klasę turinčius guolius neverta, tada jau geriau iš karto pirkti brangesnę. Nauji minėti guoliai turi kur kas didesnius liuftus nei sudilę ir išmesti septintos tikslumo klasės guoliai ar tos pačios įvorės, kurias pakeitė.
Kaip žinia, ritės skirstomos į klases. Šios klasės skiriasi medžiagų, iš kurių jos pagamintos, kokybe ir detalių tikslumu. Pavyzdžiui, guoliai būna be jokios tikslumo klasės ir žymimi iki devintos tikslumo klasės. Toks pat guolis be jokios tikslumo klasės kainuoja vieną eurą, o devintos klasės guolio kaina yra nuo dvylikos iki trisdešimt ar keturiasdešimt eurų. Tad jei ritė brangi, joje yra aukštos tikslumo klasės guoliai ir nereikia šalinti gamyklinio liufto.
Tai yra tikslus prietaisas. Kuo brangesnės ritės, tuo mažiau liuftų guoliuose, patys dantračiai iš geresnių medžiagų, tikslesni, tokia ritė minkščiau ir tyliau sukasi. Tinkamai prižiūrint, neperkraunant brangios ritės, ji tarnauja labai daug metų. Tačiau ir tokios ritės dantračius galima labai greitai „sudrožti“, jei ji bus naudojama ne pagal paskirtį.
Jei žvejys sunkiam džigavimui naudos ultralaitui skitą ritę, vargu ar ji atlaikys sezoną. Tad pirmiausia ritė turi atitikti žvejybos būdą, atsižvelgiant į joje naudojamus svorius. Visuose gamintojų puslapiuose būna detalios instrukcijos apie tai, tereikia susirasti ir paskaityti. Kartais yra gaminamos ričių serijos, skirtos tam tikrai žuvų rūšiai, tad jei ritė skirta upėtakiui ar ešeriui, o ja žvejojama su virš dvidešimties gramų svoriais, greičiausiai, ritė ilgai netarnaus.
Lengvos ritės yra skirtos light ar ultralight žūklei, kai gaudoma kokiais nors vobleriukais, tvičui, kai žvejys surinkinėja laisvą valą, netampo didelių svorių. Šių ričių korpusas gaminamas iš anglies pluošto ar įvairių rūšių plastiko, taip pat jos gaminamos iš išlengvinto magnio ar aliuminio.
Jei gaudoma sunkiu ežeriniu džigu, geriau rinktis visiškai metalinį korpusą. Tokia ritė gaminama iš aliuminio ar magnio ir ji geriau atlaiko tuos didelius svorius. Žvejojant didelėje srovėje korpusas neturi itin didelės reikšmės, nes nuolat traukiant masalą prieš srovę greičiau dyla dantračiai, tad didesnį dėmesį reikėtų skirti šiam komponentui.
Šiek tiek vertėtų pakalbėti ir apie ričių bei spiningų balansavimą. Visų pirma, pats meškerykotis privalo turėti idealų balansą, tai yra, tinkamą rankenos ir blanko santykį, ir tik po to ieškoma jo ir ritės balanso. Čia prasideda problemos, nes gerai subalansuoti kotai kainuoja išties nemažus pinigus. Ir jei su trumpesniais nebalansuotais spiningais dar galima kažką žaisti derinant prie jų rites, tai ant ilgo spiningo galima dėti nors ir kilograminę ritę – vis viena jo viršūnė links žemyn.
Tad taisyklė būtų tokia: jei spiningas gerai subalansuotas, ritę reikia rinktis pagal jį, jei nebalansuotas ilgas (turima omeny trimetrinis ir ilgesnis), net neverta pradėti ieškoti balanso. O tokio ilgio gerai subalansuotų spiningų kaina nėra prieinama kiekvienam žmogui. Reikėtų žinoti, kad gerai žinomų firmų spiningai, kad ir pigesni, bus geriau subalansuoti, nei mažai girdėtos kompanijos. Renkantis įrankį derėtų atkreipti dėmesį ir į pavadinimą.
Dažnai remontuodamas rites susiduriu su atsarginių dalių problema. Ne visi gamintojai parduoda atsargines dalis savo ritėms. Jei planuojat pirkti brangesnę ritę ir ilgai ja žvejoti, vertėtų pasidomėti, ar yra joms atsarginių dalių.
Šiai dienai tik dvi kompanijos pardavinėja atsargines dalis. Be to, ritėms skirtomis detalėmis prekiaujama tik dešimt metų nuo jos išleidimo, tad reikėtų žinoti šią informaciją ir pasirūpinti atsarga. Tad jei turite 2008 metų ritę, detalėmis pasirūpinkite dabar, nes vėliau už jokius pinigus jų negausite.
