„Antstolių atlyginimą kartais išpučia pertekliniai veiksmai, - nors yra žinoma, kokias ir iš kur pajamas gyventojas gauna, vis tiek klausiama iš įvairiausių registrų, o tai kainuoja. Ir už tą moka tas, kuris yra skolingas“, - „Žinių radijui“ antradienį sakė M. Lingė.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės komandos narys įsitikinęs, kad valstybės deleguotas funkcijas vykdantys antstoliai privalo būti prižiūrimi valstybės. Pasak M. Lingės, dabar galiojantis reguliavimas sukūrė situaciją, kuomet antstolių nepriklausomumas yra iškeltas aukščiau valstybės pareigos prižiūrėti, kad gyventojų mokami įkainiai būtų sudaromi sąžiningai.
Paklaustas, kodėl prezidentė siūlo antstolių darbo administravimui nustatyti būtent 15 proc. įkainius, M. Lingė tikino, kad šalies vadovės komanda rėmėsi užsienio šalių pavyzdžiais. „Žiūrėjome į kitų valstybių pavyzdžius. Estijoje taikomas 15 proc., Airijoje - 5 proc., Jungtinėje Karalystėje - 7 proc., o Suomijoje - 0,5 proc. maksimalus mokestis. Paliekame aukštesnę ribą, kad pokytis nebūtų per daug staigus“, - aiškino D. Grybauskaitės patarėjas.
M. Lingė teigė, kad Prezidentūra taip pat sieks, kad antstoliai, kaip, pavyzdžiui, teisėjai, turėtų atitikti aukštus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus.
ELTA primena, kad šalies vadovė Seimui yra pateikusi Antstolių įstatymo ir Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios, pasak D. Grybauskaitės, padėtų efektyviau valdyti skolų išieškojimo rinką. Prezidentė Seimui siūlo sumažinti būtinąsias vykdymo išlaidas, draudimą atlikti perteklinius veiksmus, antstolių atlyginimo ribojimą iki 15 proc. nuo išieškotos sumos, privalomą skolininko informavimą, draudimą kreditoriui samdyti skirtingus antstolius dėl to paties skolininko ir viešai skelbiamas antstolių algas.
Seimas antradienį svarstys šalies vadovės pateiktą įstatymų paketą.