Šią savaitę Lietuvos Vyriausybės finansuojamas Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ paleido nemokamą konsultacinę telefono liniją, skirtą JK gyventojams konsultuotis visais klausimais, susijusiais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją.
Skelbiama, kad nemokama konsultacijų linija (+44-8000-318-521) padės atsakyti į daugumą svarbiausių klausimų, kylančių Lietuvos piliečiams ir svarstantiems apie grįžimą į Lietuvą, ypač neapibrėžtu „Brexit“ laikotarpiu.
Telefonai esą kaista: vien šiais metais iš beveik 500 suteiktų konsultacijų telefonu daugiau nei penktadalis buvo skambučiai iš JK gyvenančių lietuvių ar jų šeimos narių, o iš viso suteikta beveik 1800 individualių konsultacijų telefonu, elektroniniu paštu, „Facebook“ ar biure Vilniuje.
Ne visi vertina tokias valstybės pastangas: paskelbus šią žinią tarp JK lietuvių pasigirdo pavienių abejonių linijos reikalingumu, tai esą tik desperacija siekiant išlaikyti sparčiai mažėjantį Lietuvos gyventojų skaičių ar tik dar vienas pinigų mėtymas. O JK lietuvių bendruomenė sveikina tokį valstybės žingsnį.
Apie nemokamos konsultacijų telefonu linijos paskirtį ir naudą „Tiesa“ kalbėjosi su projekto „Renkuosi Lietuvą“ koordinatoriumi Justinu Uba.
– Telefono linija sukurta būtent JK lietuviams. Kuo jie išskirtiniai, kodėl tik jiems tokios konsultacijos?
– Visų pirma dėl to, kad JK gyvena bene didžiausia Lietuvos diaspora. Antra, remiantis mūsų statistika, aiškiai matyti, kad būtent iš šios šalies sulaukiame daugiausia įvairių užklausų: apsilankymų svetainėje, elektroninių laiškų, skambučių, žmonės užeidavo ir į biurą. Tiesiog matėme tokio informacijos teikimo būdo poreikį: apie liniją galvojome jau kurį laiką, todėl dabar galime tik pasidžiaugti, kad ji yra. Bent vienai šaliai.
– Jeigu poreikį jautėte anksčiau, kas trukdė anksčiau teikti tokią paslaugą?
– Įvairios priežastys, tarp jų – ir finansavimo trūkumas.
– Tai ko gi teiraujasi JK lietuviai?
– Užklausų spektras – labai platus, atskiros įvairios istorijos. Bendriausi ir nekintantys klausimai: nuo ko pradėti grįžus, visas rinkinys bazinių klausimų. Pavyzdžiui, žmogus kalbą pradeda nuo planuojamos grįžimo datos ir domisi aibe dalykų.
Labai aktualūs dokumentų klausimai, reikia žinoti, kokiais dokumentais apsirūpinti išvykstant iš JK ir kokius parsivežti į Lietuvą.
Socialinės garantijos taip pat patenka į populiariausių temų trejetuką.
Toliau yra pokalbiai apie darbą: kur jo ieškoti, kokios galimybės, grįžtama prie socialinių garantijų, domimasi, kokie šansai gauti nedarbingumo išmokas.
Viena iš aktualijų – užsieniečiai Lietuvoje. Nemažai išvykusiųjų sudarė santuokas su kitataučiais, klausiama, kokios partnerių galimybės ir reikalavimai jiems čia.
– Šiandien apstu informacijos kanalų, kurie padėtų atsakyti į šiuos klausimus. Kaip manote, kodėl JK lietuviams kyla tokių elementarių klausimų? Gal per ilgus metus užsienyje jie labai atitrūko nuo Lietuvos? O gal Lietuvoje viskas per daug greitai keičiasi?
– Mano nuomone, nėra vienareikšmiško atsakymo į tai. Žinoma, Lietuvoje kai kuriose srityse buvo labai daug ir greitų pokyčių, kita vertus, užsienyje gyvenantis lietuvis pirmiausia domisi artimiausia savo aplinka, buitimi, šalimi, kurioje gyvenama.
Todėl skirti užtektinai dėmesio Lietuvos aktualijoms ne visada lieka laiko. Visiškai natūralu, kad šioks toks atotrūkis bėgant laikui atsiranda.
Matome, kad yra dvi kategorijos žmonių, kurie į mus kreipiasi. Vieni sugrįžimą dėmesingai planuoja, kiti grįžta netikėtai. Todėl ir klausimų kyla skirtingų.
Grįžus netikėtai dažniau kyla problemų, nusivylimų: ne vienas manė, kad Lietuva jo emigracijos metu nesikeitė, nors iš tikrųjų įvyko begalė pokyčių, todėl iškilo sunkumų integruojantis, nes lūkesčiai neišsipildė. Grįžtančiųjų lūkesčiai turėtų būti realūs.
– JK – irgi išskirtinė šalis, gal tarp telefono linijos konsultantų yra ten gyvenusių ir grįžusių žmonių?
– Aš pats šioje šalyje baigiau magistro studijas, tarp mūsų yra ir daugiau iš JK grįžusių žmonių, kurie turi išsiugdytą empatiją su JK lietuviais, ten gyvenančiais ir planuojančiais grįžti. Jie patys patyrė, ką reiškia pirmieji žingsniai sugrįžus, prisitaikymas prie permainų, suprasti, kad emigracijos laikotarpiu keičiasi ir artimiausia aplinka: sueižėja turėti socialiniai santykiai, keičiasi teisinės aplinkos suvokimas.
Tai ypač aktualu socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Gerai tiems, kurie į Lietuvą grįžta jau radę darbą – tokiais atvejais darbdavys už juos sutvarko begalę reikalų. Kitiems gi gali kilti labai daug klausimų.
Atskira tema – grįžtantys su vaikais.
– Po pranešimo apie liniją JK lietuviai į šią žinią reagavo įvairiai. Buvo nuomonių, kad tai valstybės desperacija bandant susigrąžinti piliečius, kiti vartojo nuvalkiotą frazę – pinigų švaistymas. Ką manote apie tai?
– Nuomonių visada bus visokiausių, jų atsiranda dėl skirtingų patirčių.
Mano nuomone, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamas ne vienas svarbus projektas, kuris padeda grįžtančiam žmogui įsitvirtinti. Konkrečiai mūsų linija nėra skirta agitacijai – nekviečiame grįžti, mūsų užduotis – atsiliepti žmogui, kuriam reikia dėmesio ir kyla įvairiausių klausimų, suteikti kaip įmanoma daugiau informacijos, pasistengti, kad jis Lietuvoje jaustųsi gerai, patogiai ir užtikrintai.
Be jokios abejonės, mes negalime atsakyti į absoliučiai visus klausimus ir būti geri visiems. Tačiau stengiamės pagal galimybes.
– Ir projekto reikalingumu neabejojate?
– Tokie projektai, kaip „Renkuosi Lietuvą“, vykdomi daugelyje šalių, skiriasi tik formatas. Ir patirtis rodo, kad to reikia.
– Konsultacinėmis telefono linijomis ne visada naudojamasi pagal paskirtį. Pavyzdžiui, pagalbos telefonu skambina pokštininkai ir kiti asmenys, kuriems pagalba nereikalinga. O kokia jūsų patirtis?
– Žinoma, pasitaiko tokių skambučių, susisiekę asmenys stengiasi koneveikti konsultantus, išlieja negatyvias emocijas, kalba nesuformuluodami aiškių klausimų. Tačiau, palyginus su veiklos pradžia, jų mažėja. Mes tai tiksliai žinome, nes jau anksčiau atlikome vidinę analizę ir pastebėjome tokią tendenciją.
Išsiaiškinome tipinio skambinančiojo portretą – tai konkrečių užklausų turintis žmogus. O tokių, kuriems turime aiškinti savo paskirtį, mažėja.
– Ar, remdamiesi savo patirtimi, drįstumėte konstatuoti, kad vis daugiau JK gyvenančių lietuvių domisi galimybe grįžti ir grįžta?
– Tikslių skaičių mes neturime, tačiau gana lengva pastebėti, kad bendras užklausų skaičius kasmet smarkiai auga, proporcingai daugėja ir klausimų iš JK. Pagal tai galime daryti prielaidą, kad susidomėjimas grįžimu į Lietuvą didėja.
KOMENTARAS
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė:
„Iš socialinių tinklų, pokalbių su lietuviais jaučiamas didesnis išreiškiamas noras grįžti ir grįžimo į Lietuvą planavimas. Tėvai veda vaikus į šeštadienines lituanistines neformaliojo ugdymo mokyklas, ieško informacijos apie vykstančius politinius, ekonominius procesus Lietuvoje. Ieško informacijos apie vaikų integraciją, formaliojo ugdymo įstaigas, naršo po darbo skelbimus publikuojančius interneto puslapius.
Tam įtakos turi keletas veiksnių, bet didelę įtaką sprendimui turi ir jau greit įvyksiantis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos. Iki šiol neaiškios JK ir ES susitarimo sąlygos. Todėl daug neaiškumo ir nežinomybės skatina lietuvius gręžtis į savo gimtinę, kur jautėsi palyginti saugiai. Palengvinant informacijos pasiekiamumą nemokamais skambučiais būtų solidi pagalba ieškant informacijos, susijusios su reemigravimu.“