Ar mes, nepritarę mokesčių reformai, kuri sumažina valstybės biudžetą keliais šimtais milijonų eurų ir kuri atima galimybę pakelti atlyginimus mokytojams, medikams ir pan., sabotuojam „gerus“ valdžios sprendimus?
Ar mes, siūlydami nukelti etatinio apmokėjimo tvarką, kad nebūtų tarp mokytojų nežinomybės ir chaoso, sabotuojam „gerus“ sprendimus? Ar mes, siūlydami gerinti sąlygas psichologams, logopedams ir specialiesiems pedagogams mokyklose, sabotuojam „gerus“ sprendimus?
Aš taip nemanau. Manau, kad kalbėtis reikia, bet valdžia niekada nenorėjo to girdėti. Nes opozicija gera tada, kada viskam pritaria be diskusijos.
Apie diskusijas. Prieš keletą dienų su partijų atstovais diskutavome apie tai, ar partijos galėtų sutarti dėl švietimo ir sveikatos reikalų, kaip sutarėm dėl gynybos (tebūnie, kad ir su išlygom).
Nesakau, kad negalima. Bet pirmiausia, matyt, reikia sutarti, kiek pinigų turėsime valstybės biudžete, kokio dydžio, biudžeto prasme, bus mūsų valstybė. Premjeras pirmajame naujos sesijos posėdyje Seime sako, kad „nedidinsim valstybės išlaidų, duosim žmonėms užsidirbti“. Skamba patraukliai, nes „nedidins išlaidų“ ir „leis užsidirbti“. Tik Premjeras nepasako žmonėms, kaip bus iš tikrųjų. Jis nepasako, kad valstybės išlaidos yra atlyginimas mokytojams, medikams, bibliotekininkams, kultūros darbuotojams, tai yra tinkamos paslaugos šeimoms, negalią turintiems žmonėms. Ir nežinau, kodėl nepasako, kad pagal „mokesčių reformą“ kiekvienam dirbančiam prie atlyginimo palikus po 15 eurų – tai nėra „leisim žmonėms užsidirbti“.
Ar vyriausybė turi ilgalaikius atsakymus mokytojams?
Dėl detalių ir instrumentų, kaip pagerinti reikalus, pavyzdžiui, švietimo sektoriuje, reikia tartis atskirai. Nes vieni sakys, kad žūtbūt reikia išlaikyti mažutes kaimų mokyklas, kiti sakys, kad negalima vaikų pavėžėti į mokyklą daugiau. Vieni sakys, kad mokytojams reikia daugiau atostogų, o kiti sakys, kad sudaryti tinkamas sąlygas profesiniam tobulėjimui. Bet kai švietimo ministrė J. Petrauskienė ir lenkų rinkimų akcijos vadovas V. Tomaševskis sako, kad „strategija yra, reikia tik lėšų“ arba „mokytojų maži atlyginimai“, tai niekaip nesuprantu, kodėl būtent jų partijos balsavo už tokią mokesčių pertvarką, kuri keliais šimtais milijonų sumažina biudžetą (masteliui – padidinti rezidentų atlygiui reikėjo 4 mln. eurų).
Švietimo ministrė Seime pristatė, kad vyksta etatinio mokytojų apmokėjimo reforma. „Atsiranda prielaidos didėti atlyginimams“, bet kartu ir „atlyginimai padidėjo“ – sako ministrė. Tai vis tik – prielaidos ar realybė?
Gal ir reikia išgryninti atlyginimo metodologiją, bet konkrečiai šis reikalas – migla. Juk mokytojų atlyginimai padidės ne tada, kai atsiras sąvoka „bendruomeninis darbas“ – kas tiksliai apskaičiuos, ar tikrai 4 val. per savaitę buvo karpomos snaigės arba rengiamos kitos veiklos (čia kaip iš akies lyginti, kiek sveria arbūzas ar obuolys). Atlyginimai augs tada, kai valstybė turės daugiau pinigų – kad mokytojo atlyginimas būtų ne mažesnis kaip pusantro vidutinio užmokesčio, t. y. apie 1350 eurų, tam reikia ne 17 milijonų, ką lyg žada valdžia. Tam reikėjo iš biudžeto per mokesčių „reformą“ neišimti 320 mln. eurų. Apytiksliai, jei norim kilstelti mokytojų atlyginimus iki pusantro vidutinio darbo užmokesčio, su šiandieniniu mokytojų skaičiumi tam reiktų apie 200 milijonų eurų.
Ar maža valstybė pasirūpins neįgaliaisiais?
Šios valdžios sprendimai yra oksimoronas – kai kalba apie mokesčių mažinimą ir išmokų žmonėms didinimą, tarsi pinigai iš dangaus nukrenta. Ar, pavyzdžiui, negalią turintys žmonės, kurie gauna tiesiai į rankas po 100 eurų ar kiek daugiau, gali jaustis oriai? Jie niekada nesugebės rinkoje patys nusipirkti paslaugos, jie patys nepasistatys panduso ar lifto geležinkelio tilte. Vadinasi, su savo 100 eurų bus uždaryti tarp keturių sienų.
Negalią turinčius vaikus auginančios šeimos arba negalią turinčius tėvus prižiūrintys vaikai niekada už tokias pašalpas negalės gauti tinkamos priežiūros paslaugos, nes, pavyzdžiui, jei savaitgalį nori palikti išorės priežiūrai savo artimąjį, turi mokėti 700 eurų. Ir tai nesikeis, kol valdžia, sudarydama iliuziją, kad prie algos kažkam liks daugiau, padalins visiems po 10 eurų, užuot akumuliavus šias lėšas ir padalinus viešosioms paslaugoms.
Valdantieji skubiai „prastumia“ reformas, naudodamiesi savo dauguma Seime, nesileidžia į diskusijas nei su opozicija, nei su tais, kuriuos reformos liečia tiesiogiai. Mes siūlėme nepriimti tokios mokesčių „reformos“, kuri mažina valstybės biudžetą ir tokiu būdu nesudaro sąlygų kilti atlyginimams ir atsirasti paslaugoms, kurios reikalingos šeimoms, neįgaliesiems ir kitiems.