Kaip DELFI informavo aplinkos ministro patarėjas Mindaugas Bajarūnas, per 8 šių metų mėnesius išduota leidimų privačiuose miškuose iškirsti tiek miško, kiek pernai iškirsta per visus metus.
„Specialistų skaičiavimu, iki metų pabaigos privačiuose miškuose bus paruošta pardavimui iki 30 proc. daugiau medienos nei pernai. Pagrindinė kirtimų apimčių augimo priežastis – brangstanti mediena.
Per šiuos metus medienos kaina kilo apie 20 proc. Be to, dėl nuo 2015 metų taikomo 5 proc. mokesčio nuo pajamų už parduotą žaliavinę medieną, privačių miškų savininkai kurį laiką delsė kirsti savo miškus. Susiklosčius palankesnei situacijai medienos rinkoje, privačių miškų kirtimai išaugo, bet juos amortizuoja sumažėjusios kirtimo darbų apimtys valstybės miškuose“, – sakė jis.
M. Bajarūno teigimu, valstybei priklausančiuose miškuose šiemet kertama maždaug 10 proc. mažiau. Kita vertus, rugpjūtį Vyriausybė nusprendė metinę miškų kirtimo normą penkeriems metams 6 proc. padidinti.
Būtent dėl to ir ypač vaizdų iš kertamo miško Labanoro regioniniame parke šią savaitę žiniasklaidoje kai kurie šalies gyventojai reiškė didžiulį nepasitenkinimą.
Siūlo uždrausti
Visuomenės spaudimas aplinkos ministrą Kęstutį Navicką paragino mėnesiui stabdyti valstybinių miškų kirtimą Labanoro regioniniame parke. Seime pateiktos Seimo nario Lino Balsio Miškų įstatymo pataisos, kuriomis būtų uždrausti plynieji ir atvejiniai kirtimai saugomose teritorijose esančiuose ūkiniuose miškuose.
Šiuo metu Miškų įstatyme išskiriamos keturios jų grupės: (I) rezervatiniai miškai, (II) specialiosios paskirties miškai, (III) apsauginiai miškai ir (IV) ūkiniai miškai.
„Plynieji kirtimai saugomų teritorijų miškuose daro didelę žalą visai biologinei įvairovei, kuri išstumiama iš įprastų buveinių ir verčiama prisitaikyti prie pakitusių gyvenimo sąlygų. Ypatingai daug žalos plynieji kirtimai padaro saugomoms teritorijoms priskiriamiems miškams, kuriuose gyvena retos, nykstančios, į Raudonąją knygą įrašytos žinduolių, paukščių, vabzdžių ir kitų gyvų organizmų rūšys“, – aiškinamajame rašte teigia L. Balsys.
Šie pakeitimai turėtų įtakos ir privačių miškų savininkams, todėl Seimo narys pastebi, kad Vyriausybė turės priimti teisės aktus, numatančius jiems pereinamąjį laikotarpį ir kompensacinę tvarką dėl ūkinės veiklos saugomose teritorijose apribojimo.
LMSA pirmininkas A. Gaižutis DELFI aiškino, kad šis pasiūlymas smarkiai pakenktų jo atstovaujamų verslininkų veiklai.
„Tai būtų didžiulės tiesioginės netektys ekonomikai, bet jei visuomenė pasirenka, kad mums gerai ekonominės veiklos nevykdant, tebūnie, bet tai turėtų būti labai turtingos valstybės“, – sakė jis.
Pašnekovas nurodė į Konstitucijos 23 straipsnį, kuriame teigiama, kad „nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“, tačiau taip pat pastebėjo, jog L. Balsio projekte nėra jokių paskaičiavimų, kiek tai kainuos.
„L. Balsio pataisos yra neįsigilinusio, nesusipratusio, bet populiarumo norinčio žmogaus bandymas eiti į viešumą. Jų esmė – uždrausti visus pagrindinio naudojimo kirtimus, ne tik plynus kur nors rezervatuose ar parkuose (ypač svarbiose vietovėse), bet visose saugomose teritorijose“, – apibendrino A. Gaižutis.
Saugomoms teritorijoms pagal įstatymą priskiriami rezervatai, draustiniai, paveldo objektai, valstybiniai parkai, biosferos stebėsenos teritorijos, atkuriamieji ir genetiniai sklypai, ekologinės ir įvairios kitos apsaugos zonos.
Nori riboti
Vasarą aštuoni Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai užregistravo dar vieną Miškų įstatymo pataisą, kuri iki 1,5 tūkst. hektarų apribotų vienam asmeniui galinčio priklausyti miško plotą.
„Konstitucija įpareigoja valstybę rūpintis natūralios gamtos objektų apsauga, prižiūrėti, kad gamtos ištekliai būtų naudojami saikingai ir atkuriami bei gausinami, užtikrinta aplinkos, augalijos ir gyvūnijos įvairovės, kraštovaizdžio, gamtinių, kultūrinių vertybių apsauga ir jų harmoninga sąveika. Tuo tikslu būtina riboti privačios nuosavybės teise disponuojamų miškų plotus“, – aiškina Seimo nariai.
Tokiam pasiūlymui pritaria asociacijos „Gyvas miškas“ atstovė Monika Peldavičiūtė, teigianti, kad Lietuvoje pastaruoju metu pastebimos spekuliacijos mišku.
„Vyksta konsolidacija ir tai net neslepiama, buvo tokia miškų strategija. Tai reiškia, kad yra mažytės įmonės, kurios supirkinėja labai aktyviai iš privačių miško savininkų. Tada iš mažyčių įmonių yra šiek tiek didesnės, kurios perperka dideliais gabalais surinktus miško plotus. Tada vidutinės įmonės jau atiduoda didelėms, ar tai būtų „Ikea“ koncernai, ar dar kas nors“, – kalbėjo ji.
Naujam ribojimui prieštarauja A. Gaižutis, kurio teigimu, niekur kitur Europos Sąjungoje limitų miško plotui nėra.
„Jau kreipėmės į Europos žemės savininkų organizacija ir Konkurencijos tarybą, jos nustatė, kad galimi įstatyminiai apribojimai yra nepagrįsti ir galimai prieštaraujantys ES teisei, konkurencijos įstatymams“, – sakė jis.
Didžiausi miškvaldžiai
Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, apie pusę visų šalies miškų yra privatūs – užima 883 tūkst. hektarų. Daugiausia privačių miškų yra Utenos rajone, kur privačių miškų savininkai valdo 43,6 tūkst. hektarų miško žemės. Iš viso miškas užima 33,5 proc. Lietuvos teritorijos – 2,2 mln. hektarų.
Registrų centro duomenimis, 10 šalies gyventojų nuosavybės teise turi 21,5 tūkst. hektarų miško paskirties žemės – tai yra 3 proc. visų privačių miškų plotų.
10 šalyje veikiančių įmonių turi 42,7 tūkst. hektarų arba 6 proc. visų šalies privačių miškų. Apskritai 112 tūkst. arba beveik 16 proc. iš 707 tūkst. hektarų visų privačių Lietuvos miškų nuosavybės teise turi vos 115 fizinių ir juridinių asmenų.
Valstybei priklauso per 1 mln. hektarų miškų, kuriuos valdo valstybės įmonė Valstybinė miškų urėdija.
Priklausomai nuo to, kurioje vietovėje yra miško žemė, koks jos derlingumas, ar ji plyna kirtavietė, ar brandus miškas, ką jame leidžiama daryti (kada ir kaip kirsti), 1 hektaras miško žemės gali kainuoti nuo kelių šimtų ar 1 tūkst. eurų iki 10 tūkst. eurų ir daugiau. Taigi, didžiausių miško žemės savininkų turtas gali būti vertinamas nuo kelių iki daugiau kaip 100 mln. eurų.
