„Matome, kad tam tikra tendencija yra matoma mažesnėse savivaldybėse. Didmiesčiuose mažiau vadovų oficialiai yra susiję tokiu būdu su partijomis“, – sakė TILS vadovas Sergejus Muravjovas Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete pristatydamas atliktą tyrimą.
TILS vadovas pažymėjo, kad buvo atvejų, kai buvo matomas nuolatinis veikimas su viena politine jėga.
„Tačiau tam tikrais atvejais - akivaizdu, kad vadovas negali niekaip apsispręsti dėl savo politinių pažiūrų, ir, pavyzdžiui, kas liečia miškų sektorių, gana dažnai keičia politinę afiliaciją“, – sakė S. Muravjovas.
Jis pažymėjo, kad tai nerodo, kad šios įmonės yra korumpuotos.
„Tai yra tik raudona vėliavėlė, kuri yra svarbi dėl to, kad galime turėti aiškesnį pokalbį, su kokiomis rizikomis šių įmonių vadovai gali sudurti savo veikloje“, – sakė S. Muravjovas.
Apibendrindamas jis konstatavo, kad nepriklausomai nuo rinkimų ir jų rezultatų savivaldybių ir valstybės įmonių vadovai nuolatos keičiasi.
„Mūsų tikslas buvo suskaičiuoti, atkreipti dėmesį į tai, kad ir po dabartinių rinkimų į savivaldą, Seimą, matome gana didelę vadovų kaitą“, – sakė S. Muravjovas.
TILS vadovas atkreipė dėmesį, kad ypač mažesnėse vietovėse dažnai yra pastebima tendencija, kad keičiantis vadovams į buvusio vadovo vietą tiesiog grįžta žmogus, kuris šias pareigas užėmė prieš jį.
„Iš šono gali žmonėms susidaryti įspūdis, kad yra tik du žmonės, kurie yra pakankamai kompetentingi vadovauti šitai įmonei. Kas be abejo kelia nuostabą, nes Lietuva nėra labai didelė šalis, ir, manau, kad tai yra ženklas, kad, galbūt, reikėtų pasidomėti ir suprasti kaip ir kas“, – sakė S. Muravjovas.
Pateikė pavyzdžių „iš gyvenimo“
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui priklausantis liberalas Ričardas Juška išklausęs TILS atstovo nusistebėjo, kad nematomi realiai vykstantys procesai.
„Jūsų darbas reikalingas, bet tas požiūris į visus šituos reikalus yra tarsi iš kosmoso. Kas vyksta ant žemės, tenka stebėtis, Jūs turbūt net neapčiuopiate esmės“, – sakė R. Juška.
Jis pateikė pavyzdį iš Pagėgių. „Pagėgių pavyzdys – europinės lėšos, vietos veiklos grupės , bendrijos pirmininkė priklauso TT, valdyba dauguma irgi. Jei neatėjai pas mus į partiją, nepadedi, jūsų bendrijai kažkodėl nebeskiriama“, – kalbėjo R. Juška.
Pasak jo, ten žmones net per rinkimus bijo balsuoti prieš.
„Klausiu: kodėl bijote? Sako: gali sužinoti, tai mano giminę, artimuosius paveiks. Slaptas balsavimas. Bet sako, kad „tai jums slaptas. Stiklinės urnos, nereikia vežioti, papirkinėti. Pastato stebėtoją prie stiklinės urnos. Yra tikimybė, kad biuletenis atsivers, ir matys, kaip balsavo“, – pasakojo R. Juška.
Jis taip pat pateikė pavyzdį apie situaciją kai kuriose savivaldybės įmonėse.
„Reikia skirti autobusų parko direktorių. Ieško žmogaus. Jei paskirsi partinį, gali kilti ažiotažas, bet jis įsipareigoja, ir gavęs darbą tampa tos partijos nariu“, – pasakojo R. Juška.
Siūlo daugiau dėmesio skirti antikorupcijai
TILS vadovas neneigė, kad tyrimas neapėmė absoliučiai visų atvejų. Jo įsitikinimu, valstybės ir savivaldybių įmonės turėtų daugiau dėmesio skirti antikorupcijai.
„Matėme, kad didžioji dauguma valdybų narių neskelbdavo savo interesų viešai. Iš mūsų kokybinių interviu su buvusiais valdybų nariais, žmonėmis, kurie buvo susiję su tokiomis įmonėmis, matėme, kad jiems nėra iki galo aišku, kodėl verta tiek kalbėti apie interesų konfliktus, interesų deklaravimą“, – sakė S. Muravjovas.
Pasak jo, buvo akivaizdu, kad valdybose nėra skiriamas tinkamas dėmesys šiam klausimui.
„Jie iš principo mano, kad viską pakankamai gerai ir puikiai sugeba padaryti, bet kai skaičiavome, ar bent jau deklaruoja (interesus), matėme, kad net šiam pratimui neskiria pakankamo dėmesio“, – sakė S. Muravjovas.
Nuo šių metų pradžios jiems skelbti savo interesus yra privalu. TILS pavasarį domėjosi, kaip tas vyksta. „Mano žiniomis, rezultatai tuo metu galėjo būti geresni, nes aišku, kad daug kam tai buvo naujas pratimas“, – sakė S. Muravjovas.
Vienas iš TILS pasiūlymų – skirti daugiau dėmesio antikorupcijos klausimui savivaldybės ir valstybės įmonių valdybose. TILS vadovas atkreipė dėmesį, kad stinga priemonių, kurios leistų pačioms įmonėms matuoti sėkmę.
„Taip pat matome, kad kai kalbame apie paramos skirstymą, kai kurios įmonės jau turi aprašus ir tvarkas, kaip tą paramą skirti. Tačiau tikrai ne visos, ir aišku, kad kai kalbi su valdybų atstovais apie tai, ar gali politikai paveikti paramos skirstymą, atsakymas – „taip gali“ ir „taip, kartais tas noras paveikti jaučiasi“, – sakė S. Muravjovas.
TILS vadovas pabrėžė nemanąs, kad narystė politinėje partijoje yra blogai.
„Aš manau, kad tai yra normalus dalyvavimas demokratijoje. Manau, kad vadovas gali būti ir politinės partijos narys, ir dirbti savo vadovo darbą, tik klausimas, ar jis ir jo aplinkiniai suvokia tai kaip galimą riziką, ir ar pačioje įmonėje yra priemonių, kurios leistų užčiuopti galimą pavojų, jeigu tas vadovas patirtų spaudimą iš savo politinės partijos kolegų arba politikai bandytų per valdybą paveikti įmonės darbą“, – sakė S. Muravjovas.