„Go Vilnius“ pateikė duomenis, kad per šių metų pirmą pusmetį išaugo turistų nakvynių skaičius. Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvos sostinė sulaukė 7,9 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. DELFI kalbėjosi su Vilniuje veikiančių viešbučių atstovais ir domėjosi, kas lėmė tokį turistų susidomėjimą Lietuvos sostine, ar viešbučiai jį išties pajuto ir ko turistams čia trūksta.
Apgyvendinimo įstaigų duomenys rodo, kad pagal Lietuvoje apsilankiusių turistų skaičių iš visų tolimųjų rinkų sparčiausiai daugėjo turistų iš Japonijos (20,4 proc., 11,7 tūkst.) ir JAV (8,0 proc., 20 tūkst.).
Viešbučių atstovai patvirtino, kad pastebi gerokai išaugusį JAV turistų susidomėjimą. Pasak jų, anksčiau iš JAV dažniausiai atvykdavo išeivių palikuonys, ieškantys savo šaknų, dabar atvyksta ir visiškai su Lietuva nesusijusių asmenų. Taip pat atvyksta nemažai japonų, tiek grupėmis, tiek individualiai.
Pasak viešbučių vadovų, turistų augimą lemia daug veiksnių, bet pagrindiniai – privataus verslo investicijos į reklamą užsienyje ir Vilniaus miesto viešųjų ryšių akcijos.
„Kempinski“ atstovė B. Leimontaitė, paklausta, kas lėmė tokį turistų augimą, sakė, kad susidėjo daug faktorių. „Norėčiau išskirti saugumą. Tai yra regionas, kuris matomas kaip pakankamai saugus keliauti. Pasaulyje yra nemažai zonų, kurios staiga tapo nelabai saugios, pavojingos ir žiniose nuskambėjo nelabai palankiame kontekste. Lietuvos vardas saugumo kontekste yra vertinamas labai palankiai.“
Dėl saugumo jai antrino ir Vilniuje esančio „Crowne Plaza“ viešbučio vadovė Jūratė Snitkienė. „Įvertinus kitų Europos šalių saugumą Baltijos šalys tikrai išsiskiria gerąją prasme“, – teigė ji.
„Dėlionės detalių yra labai nemažai. Privatus verslas deda labai daug pastangų populiarindamas Vilnių: dalyvaujama įvairiose verslo kontaktų mugėse, kuriose verslas pristatinėja viešbučius ar kitas paslaugas. Dalyvavimas tokiose mugėse yra labai brangus, tačiau tokiose vietose susirenka agentai, kurie ieško naujų krypčių ir naujų miestų, kuriuos galėtų pasiūlyti savo turistams ar verslo klientams“, – sakė „Kempinski“ viešbučio atstovė.
Ji teigė, kad taip pat naudingas ir „iš lūpų į lūpas“ efektas, kai grįžę namo turistai papasakoja savo artimiesiems, juos sudomina ir šie taip pat atvažiuoja.
B. Limontaitė prisiminė ir gerai žinomą atvejį, kai į Vilnių atvyko žurnalistas iš „Forbes“, kuris aprašė Lietuvos sostinę itin teigiamai ir įdomiai. „Mes naudodamiesi „Google Analitics“ matome, kad praėjusį mėnesį daugiausia žmonių, kurie domėjosi mūsų viešbučiu, atėjo būtent per „Forbes“ puslapį. Šiuo atveju matėme, kad buvo pataikyta į tikslinę auditoriją. Iš užsienio kviečiamų ir atvykstančių žurnalistų yra tikrai nemažai, jie apie mus kalba ir rašo, tuo labai džiaugiamės, nes rezultatai tikrai matomi“, – džiaugėsi B. Leimontaitė.
„Ir „Go Vilnius“, ir Valstybės turizmo departamento rinkodaros skyrius orientuojasi į teigiamų žinučių platinimą užsienyje. Vilnius pristatomas kaip įdomi kryptis atvykti, minėtos organizacijos kviečiasi žurnalistus, kurie atvyksta į Lietuvos sostinę ir ją apžiūrėję savo akimis aprašo užsienio spaudoje“, – sakė B. Leimontaitė.
„Crowne Plaza“ viešbučio vadovė taip pat teigiamai vertino Vilniaus viešųjų ryšių akcijas, tačiau mano, kad skaičiuojant atvykstančiųjų augimą vertėtų atskirti verslo klientus ir paprastus turistus – tuomet skaičiai būtų tikresni.
„Svečiai nėra aiškiai išfiltruoti. Dabar neaišku, kurie atvyksta į pažintines keliones, o kurie atvyksta verslo reikalais. Be to, ir lietuviai daug keliauja toje pačioje Lietuvoje, taip pat atvyksta emigrantų, kurie apsistoja nebe tėvų namuose, o viešbučiuose, todėl klausimas, ar jie yra turistai. Taigi įdomu, kiek statistikos departamento pateiktuose duomenyse yra tikrųjų turistų iš užsienio, kurie atvyko į Vilnių jo pažinti“, – svarstė J. Snitkienė.
Viešbučio „Radisson Blu Royal Astorija“ generaliniam direktoriui Janiui Valodzei buvo sunku vertinti, ar turistų pagausėjo dėl Vilniaus reklamos užsienyje: „Sunku pasakyti, nes nežinau, kas nuveikta šioje srityje. Jei kalbame apie reklamą „G Spot“, tikrai dar anksti vertinti.“
Turistų augimą jaučia nevienodai
J. Valodze teigė, kad konkrečiai savo viešbutyje turistų augimo nepajuto, nes kambarių užimtumas, palyginti su praėjusiais metais, šiek tiek sumažėjo – daugiausia dėl renovacijos. O bendrą turistų srautą, jo nuomone, absorbavo nauja konkurencija.
B. Leimontaitė tikino, kad nuo „Kempinski“ viešbučio atsidarymo prieš 6 metus augimas stebimas kasmet: „Mūsų viešbutis yra gana specifinis, kitoks nei likusi Vilniaus rinka – mes orientuojamės į aukščiausią prabangos segmentą, o tai reiškia aukščiausias kainas, todėl didžiulio šuolio nepastebėjome. Vis dėlto jaučiamas tolygus augimas. Palyginti su pernai augimas yra, bet jis nėra itin didelis ar labai ryškus, nors Vilniuje skaičiai išties įspūdingi ir tuo labai džiaugiamės.“
Tuo metu viešbučio „Crowne Plaza“ vadovė sakė, kad nejaučia ryškaus augimo, bet pastebi, kad viešbutį atranda kitos rinkos, tokios kaip, pavyzdžiui, Azija. „Kalbama tik apie pirmąjį metų pusmetį, o Lietuvoje turistų daugiausia vasarą, kuri į pirmą pusmetį neįeina. Tai leidžia spėti, kad didžiąją dalį sudaro verslo klientai. Dėl šių priežasčių sunku įvertinti tikrąjį turistų augimą“, – sakė J. Snitkienė.
Ko trūksta užsieniečiams Vilniuje
Akis į akį su turistais susiduriantys viešbučių atstovai džiaugėsi ir teigiamų svečių atsiliepimų gausa, kuri vėliau užtikrina rekomendacijas artimiesiems aplankyti Vilnių.
„Vilnius jiems yra atradimas, tai reikia pripažinti. Daugelis čia nesitiki pamatyti to, ką pamato. Švaru, tvarkinga, didelis maitinimo įstaigų pasirinkimas, lankytinų objektų gausa – tai jiems nauja šalis, kuri yra labai žalia. Žalumą pabrėžia visi. Jie džiaugiasi atradę naują kraštą ir pasakoja savo draugams, turime daug nuolatinių klientų, ypač skandinavų“, – džiaugėsi J. Snitkienė.
B. Leimontaitė pastebėjo, kad turistų Lietuva sulauktų daugiau, jei investuotų į susisiekimą ir konferencijų centrą sostinės cente. „Vilniaus naujumas ir nežinojimas, ką jame galima rasti, iš dalies irgi yra pliusas. Skaudžioji pusė yra susisiekimas – atskristi į Vilnių yra sudėtinga, tiesioginiai skrydžiai yra labai svarbūs, o jų skaičius yra pakankamai ribotas, – sakė viešbučio atstovė. – Kad turistų būtų dar daugiau, žinoma, reikalingas konferencijų centras miesto centre. Sporto rūmai, apie kuriuos dabar kalbama, būtų tikrai tinkama vieta konferencijoms. Kol neturime tokios vietos, mes negalime pasikviesti daug pinigų atnešančių tarptautinių konferencijų ar renginių.“
Kasdien su turistais susidurianti B. Leimontaitė teigia, kad tiesioginiai skrydžiai ir konferencijų centras priviliotų daugiau verslo klientų, o tiems, kurie atvyksta į Vilnių atostogauti, reikėtų daugiau prabangos prekių parduotuvių ir restoranų.
„Savaitgalį Vilniuje mūsų svečiui praleisti yra idealu, tikrai pakanka vietų, kurias jis gali aplankyti, pamatyti ir kažką nuveikti. Jei apsistojama šiek tiek ilgiau, tuomet paaiškėja, kad Vilniuje dar nėra išvystyta prabangos industrija. Prabangių parduotuvių, kur jie galėtų apsipirkti, yra viena kita, bet nepakankamai. Taip pat reikėtų daugiau prabangių restoranų, kad šios nišos pasiūla būtų platesnė. Serviso prasme dar turime kur pasitempti priimdami svečius, tačiau dažniausiai apie lietuvius atsiliepia kaip apie labai šiltus ir draugiškus žmones“, – sakė „Kempinski“ viešbučio atstovė.
