Statistika rodo, kad pusėje šalies savivaldybių kas penktas dešimtokas nepasiekia patenkinamo matematikos lygio. O tik mažiau nei trečdalyje Lietuvos savivaldybių beveik visi mokiniai pasiekia patenkinamą lietuvių kalbos žinių lygį. Tokie rezultatai paaiškėjo po praėjusių metų Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP).
ŠMM duomenimis, 2017 metais matematika prasčiausiai sekėsi Akmenės, Švenčionių, Elektrėnų, Birštono, Ignalinos rajonų mokyklų dešimtų klasių mokiniams. Tuo tarpu geriausius rezultatus demonstravo Kauno ir Panevėžio miestų, Visagino, Palangos, Rietavo, Jonavos rajono dešimtokai – šiose savivaldybėse patenkinamo lygmens nepasiekė mažiau nei 10 proc. dešimtokų.
Tais pačiais metais prasčiausius lietuvių kalbos rezultatus rodė Rokiškio, Švenčionių, Šalčininkų, Ignalinos rajonų moksleiviai. 18-oje savivaldybių visi arba beveik visi mokiniai pasiekė pagrindinį žinių lygį.
Lietuvos mokinių pasiekimų skirtumai yra vieni didžiausių ne tik Europos Sąjungoje, bet ir tarp visų 72 Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių. Mūsų moksleivių rezultatai Lietuvą pastato 55-oje vietoje, smarkiai nutolusią nuo EBPO vidurkio.
Komiteto narys Gintaras Steponavičius klausė, ar ministerija gali pateikti tikslias priežastis, kodėl taip yra, nes ministerija vis pateikia tą pačią informaciją.
„Aš per pusvalandį surinkčiau informaciją, kodėl kiekvienoje savivaldybėje prasti rezultatai. Pateikite skaidrę, kur būtų priežastys nurodytos“, – tikino G. Steponavičius.
Ministrė Jurgita Petrauskienė, reaguodama į tokius parlamentaro žodžius, atsakė, kad kiekviename rajone priežastys gali būti skirtingos: nuo infrastruktūros iki socioekonominės padėties.
Tiesa, viceministras Gražvydas Kazakevičius teigė, kad yra savivaldybių, kurios turėdamos nepalankų socioekonominį kontekstą, pasiekia gerus rezultatus. Tarp tokių yra Joniškio, Pakruojo, Visagino, Šakių ir kt. rajonų savivaldybės.
Ketvirtadalis vaikų gyvena skurde
Svarstoma, kad prie prastų moksleivių rezultatų prisideda jų šeimų socialinė ir ekonominė padėtis. ŠMM skaičiuoja, kad ketvirtadalis Lietuvos vaikų iki 15 metų gyvena skurdo rizikos sąlygomis.
Taip pat apskaičiuota, kad 40 proc. kaimo mokyklų ir 20 proc. miesto mokyklų mokinių gauna socialinę paramą, pavyzdžiui, nemokamą maitinimą mokykloje.
Nerimą kelia ir psichologinė moksleivių savijauta. Statistika rodo, kad 31 proc. Lietuvos moksleivių jaučiasi vieniši. Pagal šį rodiklį mūsų šalis yra 2 iš 72 EBPO šalių. Toks pats skaičius vaikų mokykloje jaučiasi esą pašaliniai. Tai Lietuvą pastato trečioje vietoje. 34 proc. moksleivių teigia mokykloje besijaučiantys nejaukiai, ne savo vietoje. Šis rodiklis Lietuvai lėmė 5 vietą iš 72 EBPO šalių.
Turbūt labiausiai gąsdinantis yra vaikų, patiriančių patyčias, skaičius. ŠMM duomenimis, 54 proc. Lietuvos moksleivių teigia patyrę patyčias.
Tiesa, kaip kalbėjo švietimo ir mokslo viceministras G. Kazakevičius, renkantis mokyklą tėvams svarbiausia, kad mokykloje būtų saugi emocinė aplinka. Taip pat atsižvelgiamą į mokyklos vietą, mokymo kokybę.
Rezultatų gerinimui – papildomos lėšos
ŠMM pranešė, kad apie 180 bendrojo ugdymo mokyklų visoje šalyje nuo šio rudens gaus tikslines valstybės lėšas ugdymo kokybės gerinimui, vadinamąjį kokybės krepšelį. Jam finansuoti per dvejus metus iš ES struktūrinių fondų numatoma skirti daugiau nei 24 mln. eurų, lėšos daugiausia bus skiriamos 5-8 klasių moksleivių pasiekimams gerinti. Vien šiemet mokykloms bus skiriama 12,2 mln. eurų.
Numatoma, kad pinigai bus skiriami konsultacijoms ir kitai mokymosi pagalbai, ugdymo aplinkai gerinti, tiriamajai ir kūrybinei mokinių veiklai organizuoti, taip pat mokytojų kvalifikacijos ir kompetencijų kėlimui bei kitai veiklai.
„Noras yra, kad dėmesys būtų skiriamas toms mokykloms, kur yra žemas socialinis, ekonominis, kultūrinis kontekstas“, – komitete kalbėjo G. Kazakevičius.
Savivaldybės, siekiančios gerinti mokinių pasiekimus ir gauti kokybės krepšelio lėšas, negali vykdyti mokinių atrankos, padidinti mokytojų, dirbančių pilnu krūviu, skaičių, sumažinti jungtinių 5-8 klasių skaičių bei sumažinti mokyklų, kuriose mokosi mažiau nei 120 mokinių, skaičių.
„Lėšų negalės gauti ir mokyklos, kurios daro mokinių atranką“, – sakė viceministras.
Anot G. Kazakevičiaus, mokykloms, turinčioms stiprią geros mokyklos požymių raišką, bus skiriama 127 eurų mokiniui, visiems toje mokykloje besimokantiems vaikams. Mokykloms, turinčioms silpną geros mokyklos požymių raišką, ketinama skirti 354 eurų mokiniui, bet tik 5-8 klasių mokiniams.
„Jei čia bus sudėti geri pamatai, tai persiduos ir pereinant į vyresnes klases“, – kalbėjo G. Kazakevičius, komentuodamas, kodėl didesnes lėšas numatoma skirti 5-8 klasių moksleiviams.
Pasak jo, atrenkant mokyklas bus atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia mokyklos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt.
Pasiūlymas sulaukė kritikos
Komiteto pirmininkas kalbėjo, kad ŠMM turėjo pateikti žemėlapį, kuriose matytųsi silpniausios mokyklos, taip pat, nurodomos priemonės kokybės gerinimui bei kiek lėšų bus skiriama kiekvienai mokyklai konkrečiai.
„Mes norime tikrų aiškų veiklų, konkrečių sumų“, – sakė komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
G. Steponavičius kalbėjo, kad ministerija neužtikrina, kaip bus skatinamos vidutinio lygio mokyklos ir kaip per kokybės krepšelį bus skatinamos gerosios praktikos savivaldybėse ir mokyklose.
Be to, jis kalbėjo, kad tokia naujovė gali padidinti biurokratiją, o ir neaišku, kiek pinigų pasieks mokyklas, o kiek bus skirta lėšų administravimui.
Komiteto narys Vytautas Juozapaitis teigė, kad parlamentas privalo žinoti, kas dedasi šalies mokyklose, todėl turėtų žinoti, kokiose konkrečiose mokyklose yra prasčiausia situacija, tačiau ministerija tokios informacijos nepateikė.
G. Steponavičius kalbėjo, kad ši vyriausybė turėjo ir vis dar turi galimybę priimti aiškias mokyklų tinklo taisykles, kurios sukurtų į kokybę orientuotą mokyklų tinklą, nepaliekant to vien savivaldybėms.
„Šalia to, susipažinus su nauja 12 mln. eurų kokybės krepšelio paskirstymo tvarka, atrodo, kad geri siekiai kartais gali tapti visiškai priešiškais veiksmais, kad lėšos nukeliaus kaip tik situacijos įšaldymui ir ten, kur reikalingi su sunkumais susiduriančioms mokykloms sisteminiai pokyčiai, jie tiesiog dėl neveiklių savivaldybių nevyks.
Tokių nuogąstavimų šiandien yra išsakyta ir mes norime matyti, kad tie 12 mln. eurų ES lėšų per artimiausius dvejus metus būtų paskirstyti būtent taip, kad būtų labai aiškiai padedama, kaip įvardinta, 150 prasčiausių mokyklų, kad jos tą kokybinį pokytį turėtų. Pačios jos to nepadarys, čia reikia postūmio iš šalies, bet kol kas klaustukų nemažai“, – komentavo Seimo narys.
Be to, jis kalbėjo, kad prie prastesnių priskirta mokykla turės pripažinti, kad yra prasta tam, kad galėtų pretenduoti į kokybės krepšelio lėšas. Politikas sakė besitikintis, kad ministerija išaiškins, jog papildomos lėšos nebus skirtos tik tam, kad mokyklos išgyventų, bet tam, kad gerėtų ugdymo kokybė, stiprėtų mokytojų pasirengimas ir t.t.