Į komiteto narių klausimus atsakinėjęs Finansų ministerijos finansų politikos departamento vyresnysis patarėjas Ričardas Kasperavičius pasakojo, kad dar 2004 metų pabaigoje turėjo duomenų, jog būsto rinka Lietuvoje kaista.
Viena iš politikams siūlytų priemonių buvo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimas. Jis turėjo suveikti kaip atsvara komercinių bankų dalinamoms paskoloms, galbūt būtų leidęs Lietuvai dar 2007 metais įstoti į euro zoną – sumažinęs infliaciją.
R. Kasperavičius pastebėjo, kad viena priežasčių, kodėl NT mokestis nebuvo įvestas buvo kai kurių ekonomistų makroekonominės situacijos vertinimas.
„Algė Budrytė, kuri tuo metu buvo SEB banko analitikė, viešai buvo pasakiusi, kad ji altruistiškai vertina situaciją: taip, NT mokestis būtų ne komercinių bankų interesuose, nes atgrasytų potencialių paskolų ėmėjų, bet tai yra gera priemonė. Tačiau ji taip pat teigė, kad ši priemonė nesusijusi su tikslu tenkinti infliacijos kriterijų.
Tuo metu ir Lietuvos bankas tokios pozicijos laikėsi, ir Gitanas Nausėda Seimo Europos reikalų komitete pasisakinėjo taip. Mano manymu, ši pozicija demotyvavo Seimo narius ir tokie pasisakymai neprisidėjo prie padrąsinimo (įvesti NT mokestį – DELFI)“, – sakė jis.
Įspėjo iš anksto
20 metų Finansų ministerijoje dirbantis R. Kasperavičius prieš 2009 metų finansų krizę dirbo makroekonomikos skyriaus vedėju, buvo atsakingas už ekonominės raidos scenarijaus rengimą.
Trečiadienį Seimo BFK posėdyje jis pasakojo, kad dar 2007 metų rudenį finansų ministrą ir viceministrus buvo įspėjęs apie artėjančią krizę. Optimistinis jo prognozuotas scenarijus – kad nuosmukis sieks 7,5 proc., o pesiministinis – 42 proc.
„Dėl stiprėjančio globalaus likvidumo trūkumo ir išskirtinės didelės Lietuvos privataus sektoriaus priklausomybės nuo užsienio finansavimo 2008–2010 metais iškils pavojus, kai staiga sumažės mokestinė bazė ir bus prarasta iki 4 mlrd. litų mokestinių metinių pajamų“, – savo rengtą pažymą citavo jis.
R. Kasperavičius tvirtino, kad remiantis šia informacija pareigūnai galėjo dar prieš krizę pasiskolinti kur kas pigiau. Tada būtų buvę galima išvengti didelių palūkanų mokėjimo ateityje.
BFK pirmininko Stasio Jakeliūno paklaustas, ar apie minimą pažymą žinojo Ingrida Šimonytė, R. Kasperavičius teigė negalintis to nei patvirtinti, nei paneigti.
„Pažymos dėl ūkio perkaitimo buvo parengtos, krizės parametrai buvo nustatyti 2007 metų rugsėjo mėnesį. Jos buvo su grifu „tarnybiniam naudojimui“, nebūčiau rekomendavęs tos informacijos teikti Seimui, nes jei ji būtų nutekėjusi, galėjo sukelti save išsipildančią pranašystę“, – pasakojo jis.
Atskleidė gudrybę
R. Kasperavičius teigė, kad grifą „naudoti tarnyboje“ naudojo tam, kad ta informacija nepatektų į viešumą.
„Jei paleidi riboto naudojimo oficialius dokumentus, tai yra didelė tikimybė, kad nutekės informacija, o jei uždedi grifą „tarnybiniam naudojimui“ ir paleidi tam, kam reikia, gali būti saugus, kad nenutekės. Čia tokia senų valstybės tarnautojų gudrybė“, – sakė jis.
R. Kasperavičius Seimo BFK rekomendavo grįžti prie Stabilizuojamosios biudžeto politikos įstatymų paketo, kurį vadino gyvybiškai svarbiu.
„Tačiau jis dar nepriimtas, nors rengti pradėtas 2006 metais, Vyriausybei pateiktas 2012 metais“, – sakė Finansų ministerijos atstovas.
Parlamentinis tyrimas
Trečiadienį vyko antrasis parlamentinį tyrimą dėl finansų krizės atliekančio Seimo BFK posėdis.
Komitetas įpareigotas atsakyti į 7 klausimus, kaip antai, kokią įtaką viešųjų finansų būklei 2009–2010 metais ir vėliau turėjo 2005–2008 metais vykdyta prociklinė biudžeto politika, ar Vyriausybė turėjo galimybių skolintis iš tarptautinių institucijų pigiau, negu tai darė 2009–2012 metais, kai finansų rinkose ir iš komercinių bankų buvo skolinamasi už palūkanas, kurios siekė 5,1–9,4 proc.
Komitetas taip pat aiškinsis, kokią įtaką 2009–2010 metų krizei Lietuvoje (įskaitant viešųjų ir komercinių finansų bei atskirų ekonomikos sektorių būklę) turėjo Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų skolinimo politika ir sprendimai, ar Lietuvos bankas tinkamai vykdė Lietuvoje veikiančių stambiųjų komercinių bankų priežiūrą 2005–2008 metais ir kt.
Seimo BFK parlamentinį tyrimą atlikti ir išvadas Seimui pateikti pavesta iki 2019 metų balandžio 15 dienos.
