Roterdame įsikūręs įspūdingo dydžio terminalas EMO apima 160 ha teritoriją. Įmonės atstovai sako, kad jų terminale vienu metu galima saugoti 7 milijonus tonų birių krovinių. Pateiktais įmonės duomenimis, per metus vidutiniškai čia perkraunama 35 milijonų tonų, pernai krova siekė 25,4 milijonų tonų.
Problema – dulkės
Perkraunant birius krovinius tenka kovoti su dulkėmis. Anot įmonės atstovų, vien drėkinti vandeniu neužtenka. Iš kompanijos „DBD Global“ EMO perka celiuliozės granules, kurias maišo su vandeniu. Toks mišinys suriša dulkes ir neleidžia joms sklisti po aplinką. Tą pačią medžiagą jau ėmė naudoti ir „Klasco“ kompanija. Anot EMO kompanijos atstovų, geriausias įrodymas stebint medžiagos veiksnumą – netoliese esantys balti konteineriai.
Arti gyvenamųjų namų nėra, jie nuo terminalo nutolę apie 15 kilometrų, tačiau „Klasco“ generalinis direktorius Vytautas Kaunas paaiškina, kad visoms krovos kompanijoms reikalavimai yra vienodi –tarša neturi sklisti už įmonių teritorijos ribų.
EMO kompanijos atstovas priduria, kad svarbu ne tik tai, kas yra už tvoros – rūpintis reikia ir darbuotojų gerove, tad suvaldyti dulkėtumą yra labai svarbu, net jei šalia įmonės nėra gyvenamų namų.
„DBD Global“ generalinis direktorius Jacob den Bakker pasakoja, kad būtent celiuliozės tirpalas padeda įmonėms neskandinti žmonių dulkėse.
Su kompanija „DBD Global“ konkuruojanti „Wuvio“ kovai su dulkėmis pasitelkė krakmolą. Jų produktu susidomėję „Klasco“ atstovai kol kas yra vieni iš pirmųjų klientų už Nyderlandų ribų. Anot „Wuvio“ kompanijos direktoriaus Marcko Hagen, su vandeniu sumaišytas jų produktas purškiamas ant naftos kokso, dulkėtumą ši medžiaga „suriša“ nuo dviejų dienų iki dviejų savaičių. Poveikio laikas priklauso nuo oro sąlygų bei kitų išorinių faktorių. 15 gramų krakmolo pagrindu pagaminto produkto užtenka padengti vienam kvadratiniam metrui krovinio. Be to, krakmolo pagrindu gaminamas produktas gali būti dažomas pageidaujama spalva.
„Mes naudojame pačią geriausią praktiką, kuri naudojama Olandijoje. Mes dirbame su dviem tiekėjais, kurie vienas su kitu konkuruoja ir rinkai bando patiekti pačius geriausius produktus. Mes bandome juos abu ir įsitikinę, kuris yra geriausias, tą ir naudosime. Aišku, yra kitas klausimas, kad tokį krovinio uždengimą reikia derinti su krovinio savininku, – sako V. Kaunas. – Uosto direkcija realiu laiku matuoja užterštumą, o mes jau išsileidome įmonės vidaus dokumentus, pagal kuriuos nebus žiūrima tik į vidutinį dienos dulkėtumą. Stebime momentinį dulkėtumą, kuriam neleisime pakilti virš leistinų normų. Griežtai seksime dulkėtumo parametrus. Vyksta nuolatinis personalo mokymas, kaip reikia kovoti su dulkėtumu“.
Klaipėdoje numatyta įsigyti dar daugiau vandens patrankų ir pastatyti papildomas apsaugines sieneles. Be to, planuojama išplėsti sandėliavimo plotus, kas leistų mažinti krovinių rietuvių aukštį.
„Uosto direkcija baigia statyti 10 ir 11 krantines, tirs kuriomis mes išplėsime sandėliavimo plotus nugriovę esamą sandėlį ir stengsimės mažinti rietuvių aukštį. Tam numatyta apie 2 mln. eurų. Ilgalaikės priemonės – bendradarbiausime su kitomis kompanijomis, kurios modeliuoja dulkių judėjimą uoste ir žiūrėsime, ką galime padaryti toliau. Esame pateikę paraišką direkcijai, kad būtų suremontuotos krantinės Smeltės pusiasalyje ir tada pačius dulkėčiausius produktus iškelsime ten, – atskleidė planus V. Kaunas. – Kai kuriuose Vokietijos uostuose situacija yra tokia kaip pas mus. Jie perkrauna 100 ir daugiau kartų nei mes. Tai yra problematiškiausi kroviniai, kurių mes niekada nekrausime“.
Prokurorai pradėjo tyrimą
Vasarą dulkėmis užkloto prekybos uosto gyventojų seniūnaitė Roberta Bulnytė teigia, kad olandai geriau tvarkosi ir jie turi ilgametę patirtį.
„Yra dar ko siekti ir kur tobulėti, bet džiugu, kad tokios naujausios ir pažangiausios, ekologiškos technologijos, kurios taikomos tokioje pažangioje šalyje kaip Olandija, atkeliauja ir į Lietuvą. Galbūt mums reikia apsišarvuoti kantrybe ir suvokti, kad tai neįsidiegia taip greitai, kaip mes norime. Bet poslinkis yra teigimas ir akivaizdus, reikia tikėtis tik gerėjančių sąlygų. Pati gyvenu per vieną namą nuo uosto tvoros – suvokiu, kad įvykus incidentui, kurį pripažino ir pats generalinis direktorius, ta tarša buvo padidėjusi ir reikia suvokti, kad tos kietosios dalelės, pasklidusios į aplinką taip greit neišsivalys. Suprantu, kad jos vis dar yra nešiojamos po rajoną. Jų nepadaugėjo, bet yra. Matau ir ant savo palangių. Reikia tikėtis, kad pasieksime ir turėsime tokią kaimynystę kaip Olandijoje, kai vaikštant palei uosto teritoriją batai nesusitepa“, – pasakojo seniūnaitė.
Dėl vasarą pasklidusios taršos Klaipėdos prokurorai pradėjo tyrimą. Rugpjūčio pabaigoje paskelbta, kad Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūroje įvertinus ir patikslinus asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pareiškime pateiktą informaciją apie, galimai, viršytas oro taršos normas gyvenamuosiuose Klaipėdos miesto šiaurinės dalies rajonuose, besiribojančiuose su Klaipėdos uostu, priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 270 straipsnio 1 dalyje, požymius (aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).
Ikiteisminio tyrimo metu bus siekiama išsiaiškinti gyventojų nusiskundimus sukėlusių teršalų kilmę, sudėtį ir galimus kaltininkus.
Anot „Klasco“ generalinio direktoriaus V. Kauno, jokių prašymų pateikti duomenis apie krovos kompanijos vykdomą veiklą ir naudojamas apsaugos priemones, įmonė nesulaukė. Tačiau savo iniciatyva jau pateikė visus duomenis, kurie, anot V. Kauno, turėtų būti naudingi tyrimui.
