Kaip pabrėžė kultūros ministrė, Vyriausybė Trišalėje ar Keturšalėje taryboje sieks, kad per trejus metus būtų eliminuotas atotrūkis tarp kultūros ir meno darbuotojų bei mokytojų.
Protestuojantiems kultūros žmonėms L. Ruokytė-Jonsson sakė, kad Vyriausybė yra išvien su jais, atlyginimų požiūriu kultūros žmonės buvo nepelnytai skriaudžiami.
„Vyriausybė neišsižada savo pažado, trimečiame plane jį tikrai įgyvendins“, - garantavo ministrė.
Tai, dėl ko Vyriausybėje buvo susitarta su kultūros ir meno darbuotojų profesinėmis sąjungomis, L. Ruokytės-Jonsson, žodžiais - įkurti darbo grupę, į kurią įeis Finansų, Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros ministerijos, Savivaldybių asociacija. „Ieškosime sprendinių, kaip kompleksiškai šią problemą spręsti. Siekiamybė yra, kad kitais metais padidėtų alga apytikriai 75 eurais - puse tos sumos, kuri nurodoma kaip atsilikimas nuo švietimo darbuotojų“, - sakė ministrė.
Pasak Vyriausybės atstovės, bus ieškoma sutarimo tarp šalių, kad būtų pasirašytas trišalis ar keturšalis susitarimas trejiems metams, ir eliminuoti atotrūkį tarp švietimo, kultūros ir meno darbuotojų algų.
„Tai dvi mūsų darbų kryptys ir tikiuosi, kad lapkričio 1-ąją turėsime kitokį atsakymą, o jūs galėsite pasidžiaugti bendrais mūsų darbo rezultatais”, - protestuotojams sakė kultūros ministrė.
Dalgių kapojama kultūra - šokėjai, muzikantai, dainininkai, režisieriai ir kiti prioritetine Lietuvoje vadinamos kultūros srities darbuotojai. Tokia scena pirmadienį, per pietų pertrauką prie Vyriausybės prasidėjo kultūros darbuotojų protestas.
Kaip Eltai sakė Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijai vadovaujantis Nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas Laimis Roslekas, nacionalinio operos ir baleto teatro žmonės, kaip ir kiti kultūros darbuotojai, nusivylę valdančiųjų pažadais, kurių įgyvendinimo kantriai laukė dvejus metus .
„Vyrai su juodais kostiumais ir dalgiais simbolizuoja mūsų valdžią, o dainininkai, šokėjai ir kiti artistai -kultūros ir meno žmones . Tai mūsų valdžios požiūrio į kultūrą simbolis, tušti pažadai, kad kultūra taps tikruoju Lietuvos valstybės prioritetu“, - sakė L. Roslekas.
Pasak šokėjo, kultūros ir meno žmonės dalyvavo konsultacijose su valdžios atstovais ir išsakė savo nuomonę, kiek turėtų būti didinami atlyginimai, bet vietoj vidutiniškai 150 eurų prašytų kelti atlyginimų „išsikovojo“, kad algos kils 21 euru prieš mokesčius.
„Tai dešimt kartų mažiau nei reikalauta. Kultūros žmonėms tai - smūgis į paširdžius. Sako, kai užgauni intelektualų žmogų, atgal kelio nebelieka. Žmonės nusprendė, kad trauktis atgal nebėra kur“, - sakė profsąjungų atstovas.
Rietavo kultūros žmonės taip pat dalyvavo akcijoje drauge su kolegomis iš įvairiausių Lietuvos kraštų. Kaip Eltai sakė Rietavo kultūros centro vadovė Birutė Gedminaitė, žmonių neteko įkalbinėti.
„Visi labai ryžtingai nusiteikę, nebėra kur trauktis“, - sakė kultūros centro vadovė, pridurdama, kad kultūros ir meno darbuotojų atlyginimai, lengvai tariant, graudūs, toli gražu nesiekiantys Lietuvos vidurkio, nors renginių organizavimas, darbas su kolektyvais, įvairaus amžiaus žmonėmis vyksta savaitgaliais, vakarais.
Nusivylusi derybomis su Kultūros ministerija ir kitomis valdžios institucijomis dėl kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimo 2019 metais, kultūros darbuotojai kartojo, kad deklaracijų laikas baigėsi, kultūros žmonės nori gyventi oriai.
Pasak protesto organizatorių, tik deklaruojama, kad kultūra yra prioritetas ir pirmąkart Nepriklausomos Lietuvos istorijoje Seime veikia Kultūros komitetas, deja, didesnio dėmesio kultūra ir jos žmonės nesulaukė. Nevykdomas ir XVII Vyriausybės programos pažadas suvienodinti kultūros ir švietimo sektorių atlyginimų vidurkius.
2017 metais Lietuvoje kultūros srities darbuotojų vidutinis darbo užmokestis buvo 593 eurai atskaičius mokesčius, kai tuo pačiu laikotarpiu šalies vidurkis siekė 747 eurus po mokesčių.
Atlyginimai kultūros ir meno darbuotojams nedidinti nuo 2016 metų ir yra mažiausi visame viešajame sektoriuje Lietuvoje, o vidutinis kultūros srities darbuotojų darbo užmokestis yra trečias mažiausias visoje Europos Sąjungoje (ES).
Trišalės tarybos Kultūros komitetas kreipėsi į visas valdžios institucijas: Seimo komitetus, susitiko su ministru pirmininku, inicijavo Kultūros ministerijoje darbo grupės sukūrimą dėl darbo užmokesčio didinimo programos parengimo, prašė 2019 metų biudžete numatyti 30 mln. eurų ir nuo 2019 m. sausio 1 dienos kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai 150 eurų. Deja, Kultūros ministerija 2019 metais pasiūlė tik 3,5 mln. eurų, t. y. vidutiniškai 21 euru padidinti kiekvieno kultūros darbuotojo atlyginimą.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) mano, kad Lietuvos kultūros bendruomenės nusivylimas valdžios institucijomis yra pagrįstas, o rugsėjo 17 dieną kultūros darbuotojams ir įstaigoms atstovaujančių organizacijų rengiama protesto akcija turi pagrindo.
LPSK palaiko reikalavimus nuo sausio 1 d. kiekvienam kultūros darbuotojui padidinti atlyginimą vidutiniškai po 150 eurų.
Pasak LPSK pirmininkės Ingos Ruginienės, tiesiog gėdinga, kad kultūros darbuotojų atlyginimai mažiausi viešajame sektoriuje.
„Kultūros ministerijos pasiūlymas kiekvienam jų darbo užmokestį pakelti tik po vidutiniškai 21 eurą skamba kaip pasityčiojimas“, - teigia ji.
Profsąjungos ragino Vyriausybę pradėti vykdyti Vyriausybės programą, kurioje numatyta, kad kultūra turi tapti viena prioritetinių viešosios politikos sričių.