Kai kurie Seimo Aplinkos apsaugos komitete dirbantys „valstiečiai“ neatmeta galimybės siekti, kad miškų kirtimo mastą reguliuotų įstatymas. Tačiau kiti komiteto nariai tokią idėją vertina skeptiškai.
Virginija Vingrienė įsitikinusi, kad Seimas turėtų apsispręsti, ar atsižvelgti į politinę padėtį, klimato kaitos procesus, Konstitucijos nuostatas, ekspertų siūlymus, rinkos poreikius.
„Tada tik Seimo sprendimu gali būti didinamas miško kirtimas. Konstitucija mišką, kuris yra vienintelis naudingas, leidžiantis valstybei uždirbti, gamtos išteklius, laiko kaip atskirą ekosistemos dalį, tokią išskirtinę ir svarbią mūsų aplinkai, žmonių gyvenimo gerovei ir rekreacijai. Valstybė saugo miškus, miško paskirties keitimas turi būti tik su reta išimtimi“, – BNS aiškino V. Vingrienė.
Ji mano, kad miškų kirtimo apimtis tvirtinant Seimui, procesas būtų skaidresnis: „Tada nebus tokių atvejų, kai staiga, nesuderinus su visuomene, nusprendžiama“.
Kitas „valstietis“ Kęstutis Bacvinka įsitikinęs, kad kirtimo normų tvirtinimą perkėlus į Seimą būtų apsidraudžiama nuo pataikavimo verslui.
„141 parlamentarą (...) įtikinti būtų sunkiau negu kelis ministerijos ar Vyriausybės žmones. Tegu Vyriausybė įtikina Seimą, kad reikalinga kirtimus didinti ar mažinti pagal situaciją, bet nepalikime kelių žmonių sprendimams“, – BNS teigė K. Bacvinka.
Anot parlamentaro, į diskusijas Seime įsijungtų ir visuomenė: „Kol įstatymas priimamas, praeina mėnuo ar du, o kai Vyriausybė priėmė, visi sužinojome, kad jau priimta“.
Jis taip pat pasigenda informacijos, kiek medienos yra perdirbama Lietuvoje, o kiek eksportuojama: „Kam mes ta mišką kertame? Užsieniui teikiam ar sau? Tada gal pasitaupykime tą medieną ir jeigu jos poreikis bus perdirbti, o ne rąstus išvežti, o pagaminti produkciją ir ją parduoti, tada kalbėsime kitaip“.
K. Bacvinkos tvirtinimu, jeigu pastarąjį kirtimų didinimą būtų tvirtinęs Seimas, toks siūlymas būtų atmestas.
Tačiau kai kurie Aplinkos apsaugos komiteto nariai tokią V. Vingrienės idėją vertina skeptiškai.
Liberalas Simonas Gentvilas siūlymą pavadino planinės ekonomikos apraiškomis. Anot jo, negalima įstatymais planuoti vieno ar kito ūkio sektoriaus apimtį.
„Aplinkos ministerija kartu su mokslininkais žiūri, kiek miško susidaro. Kvotų nustatymas turi būti konsultuojantis su mokslininkais. Nes turime tik įstatyminius principus nustatyti – kaip, kur ir kas leidžiama kirsti, o ne kiekius. Vyriausybė greitai priims sprendimus konkrečiu momentu tardamasi su rinka, nes, pavyzdžiui, gali būti, tarkime, užblokuotas medienos importas iš, pavyzdžiui, Baltarusijos, tai reiks mums priimti sprendimus, kad biokuras nepabrangtų“, – BNS teigė S. Gentvilas.
Jis siūlo labiau kontroliuoti miškų kirtimus saugomose teritorijose.
Socialdemokratų frakcijai priklausantis Linas Balsys suabejojo, ar vis daugiau funkcijų perimant iš Vyriausybės, liks jai ką dirbti.
„Negali visko Seimas nuspręsti“, – tvirtino jis. L.Balsio teigimu, jeigu Seimas nepasitiki Vyriausybės ar ministerijų sprendimais, jis gali stiprinti jų parlamentinę kontrolę.
Socialdarbietis Artūras Skardžius taip pat suabejojo, ar Seimas „užsiims medžių skaičiavimu“.
Vyriausybė neseniai padidino miškų kirtimo normas, jos įsigalios nuo kitų metų iki 2023–ųjų ir bus 11 850 hektarų arba didesnė 6 proc. negu 2014–2018 metais, iškertant iki 3 145 tūkst. kietmetrių medienos.
Parlamentinėje opozicijoje esantys socialdemokratai norėtų, kad prezidentė ir premjeras įvertintų aplinkos ministro Kęstučio Navicko ir kitų ministerijos vadovų, nepasipriešinusių miškų kirtimų didinimui nuo 2019 metų, veiklą.
Kai kurie parlamentarai įtaria ministeriją tarnaujant medienos pramonei, o Miškų sąjūdis reikalauja, kad Vyriausybė atšauktų naują, didesnę miškų kirtimo normą.
Lietuva planuoja, kad iki 2030 metų miškai užims 36 proc. šalies teritorijos, vietoje dabar esančių 34 proc.