Slegia nežinia
Greitai bus dvi savaitės, kai miške prapuolė raseiniškis 80 metų Vytautas Mockus. Artimųjų širdyse dar rusena stebuklo viltis, kurią kursto meilė dingusiajam ir baisus suvokimas, kokia tuštuma gali atsiverti, jei Vytauto nebepamatys nei gyvo, nei mirusio.
Rugsėjo 1 dieną V.Mockus su sunūmi ir marčia išsiruošė uogauti į Jurbarko rajone esančią Karšuvos girią. Ir V.Mockus pradingo. Šeštadienį nuo nelaimingos dienos bus praėjusios dvi savaitės, tačiau žinių apie prapuolusį vyrą nėra.
Baisi nežini slegia 52 metus santuokoje su V.Mockumi išgyvenusią 84 metų Aldoną Mockienę. Pasakodama apie lemtingus įvykius garbaus amžiaus moteris negalėjo sulaikyti ašarų.
Į tą pačią vietą
Nieko blogo nežadanti diena prasidėjo, regis, kaip ir visos kitos, kai šeima išsiruošdavo grybauti arba uogauti. Pasirinko žinomą ir jau ne kartą išbandytą vietą – apie 50 kilometrų nuo Raseinių esančią Karšuvos girią Jurbarko rajone.
„Nusprendėme, kad spanguoliauti važiuos Vytautas, sūnus, marti, o aš su anūke pabūsiu. Jie išvažiavo maždaug apie 7 valandą ryto. Apie 2 valandą paskambino man sūnus ir pasakė: nelaimė – tėvą praradome. Jėzus Marija, sakau, nedurniuokit, ką jūs dabar... jis juk ne toks žioplas. Paėjo miške truputį ir atgal pareis“, - braukdama ašaras apie ištikusį šoką pasakojo A.Mockienė.
Prisimindami lemtingas akimirkas kartu uogavę artimieji sakė, kad tą rytą apie dešimtą valandą V.Mockus atėjo prie automoblio pririnkęs litrą spanguolių. Pasakė, kad dar pasuks į kitą pusę ir dar pauogaus.
„Kaip pasisuko, taip ir pasisuko. Daugiau jo niekas nebematė“, - ištarė A.Mockienė.
Ieškojo patys
Artimieji prapuolusio vyro iki tamsos bandė ieškoti patys. Pasiekvietė į pagalbą keletą pažįstamų. Spausdami garso signalą miško keliukais nuvažiavo 14 kilometrų. Tačiau šios pastangos jokių rezultatų nedavė.
A.Mockienė pergyvena dar ir dėl to, kad dėl prapuolusio tėvo save linkęs kaltinti sūnus.
„Jis labai griaužasi, yra labai prislėgtas ir sako: galėjau nevažiuoti, kodėl mane traukė važiuoti į tą mišką“, - susirūpinusi pasakojo raseiniškė.
A.Mockienė pabrėžė: nors vyras jau nebuvo stiprios sveikatos ir kartais jam trumpai sušlubuodavo atmintis, bet išliko nuovokus ir atsargus.
„Jis turi teises, vairuoja atomobilį. Su tuo automobiliu ir važiavo uogauti“, - atkreipė dėmesį A.Mockienė.
Pasigedo šuns
Apie girioje prapuolusį V.Mockų artimieji policijai pranešė tos pačios dienos vakarą. Paieška prasidėjo kitą rytą – sekmadienį.
„Tik prašvitus mes jau buvome miške ir tęsėme mano vyro paieškas. Netrukus paskambino policija ir pasakė, kad atvažiuotumėme prie tilto. Buvome nuvežti į policijos komisariatą, parašėme pareiškimus. Pasakė, kad grįžtumėme namo ir netrukdytumėme paieškos operacijai“, - sakė raseiniškė.
V.Mockaus artimieji pasakojo, kad paieškoje dalyvavo sraigtasparnis ir 40 kareivių.
„Jie šukavo mišką. Kitą dieną, kiek žinau, paiaškoje jau dalyvavo 60 kareivių. Gaila, kad nebuvo tarnybinio šuns. Policijoje mums paaiškino, kad su šunimi dirbantis specialistas yra išvykęs į Ispaniją“, - atsiduso A.Mockienė.
Keisti perspėjimai
Nežinios palaužta moteris pasakojo, kad dingus jos vyrui, Anglijoje gyvenanti anūkė kitą dieną jo nuotrauką nunešė vietinei žiniuonei.
„Ta pasakė: „Jo jau ieško, bet ieško sausose vietose. Tokiose vietose jo ieškoti nereikia, nes jo ten nėra. Jis yra ten, kur aukšta vieta, kur vanduo ir jis dar yra gyvas, bet reikia skubėti.“ Iš kur ta žiniuonė Angijoje galėjo žinoti, kad jis jau ieškomas ir reikia ieškoti ten, kur vanduo?“, - svarstė A.Mockienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad miškas kai kuriose vietose yra labai drėgnas, o durpynų plotuose suversti kalnai šakų ir medžių šaknų.
Paprašytas apibūdinti Karšuvos girioje tykančius pavojus vietinis eigulys Andrius Čeponis „Naujam rytui“ sakė, jog tai klaidi, pelkėta vietovė, besiribojanti su Laukėsos durpynu.
„Tai pavojingas miškas. Jame yra durpyno kanalai, įvairaus dydžio bebrų užtvankos ir bebrų urvai, į kuriuos galima įsmukti“, - apie tykančias grėsmes pasakojo eigulys.
Artimųjų tvirtinimu, gelbėjimo oparacijoje dalyvavęs augalotas ugniagesys sakęs, jog šiais metais Karšuvos girioje iki pažastų buvo įsmukęs į bebrų urvą.
Stiprinasi vaistais
Apie žiniuonės perspėjimus pareigūnams papasakoję artimieji buvo nuraminti ir patikinti, kad žinuonė tikrai nieko nesuras.
Netikėčiausių nuojautų ir spėlionių kamuojama A.Mockienė negali užmiršti paryčiais ją aplankusio sapno, kuris užslinko kaip juodas debesis.
„Paprastai neatsimenu, ką sapnuoju, bet tą sapną atsimenu gerai. Anksti rytą dukra man pasiūlė išgerti stiprių raminamųjų. Buvau ilgai nemiegojusi, todėl mane tie vaistai muštinai užmušė – iš karto užmigau. Sapnavau, kad aš atsikėliau iš lovos, o Vytautas liko gulėti. Pakėlė patalą ir sako: ar matai, koks aš murzinas, kaip aš atrodysiu. Pakeisk mano rūbus.“ Ir tada aš atsibudau...“, - pasakojo nežinios išvarginta garbaus amžiaus moteris.
Ji sakė neįsivaizduojanti, kaip toliau galėtų gyventi be sutuoktinio, su kuriuo kartu buvo 52 metus.
„Dabar namie likau tik aš ir katinas. Artimieji mane myli ir rūpinasi, bet vis tiek bus labai sunku. Su tokia netektimi neįmanoma susitaikyti. Bandau stiprintis – geriu vaistus ir drasinuosi kalbėdama su artimaisiais“, - sakė nelaimės slegiama raseiniškė.
Pareigūnų komentaras
Rugsėjo 13 duomenimis, V.Mockus dar nebuvo rastas. Apie tai „Naują rytą“ informavo Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Aivaras Dumčius.
„Aktyvios neatidėliotinos priemonės ir vykdyti veiksmai teigiamų rezultatų nedavė. Šiuo metu analizuojama surinkta informacija, tikrinamos tyrimo eigoje iškeltos dingimo versijos, vykdomi techniniai veiksmai. Aktyvūs paieškos veiksmai miške nėra vykdomi, kadangi teritorija buvo nuodugniai išžvalgyta.
Paieškos byla tęsiama ir vykdomi numatyti veiksmai, kol bus surastas dingęs asmuo. Paieškos bylos nutraukiamos, kai surandami dingę asmenys“, - rašoma redakcijai atsiųstame paaiškinime.