Andrzejus Duda yra susijęs su valdančiąja partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri konfliktuoja su ES dėl Lenkijos teismų sistemos pertvarkos. Briuselis mano, kad šia pertvarka Varšuva pažeidžia teisinės valstybės principą.
„Kai mūsų reikalai bus išspręsti, spręsime Europos reikalus, – antradienį sakydamas kalbą pareiškė A. Duda. – Kol kas tegu jie palieka mus ramybėje ir leidžia sutvarkyti Lenkiją, nes tai – svarbiausias dalykas.“
A. Duda ir vyriausybės pareigūnai tvirtina, kad pokyčiai, su kuriais valdančioji partija įgyja plačius naujus įgaliojimus teismų atžvilgiu, yra demokratiniai, didinantys teisėjų atskaitingumą. ES ir virtinė žmogaus teisių gynimo grupių sako, kad šie pokyčiai griauna teismų sistemos nepriklausomybę.
A. Dudos komentaras pasirodė ES grumiantis su iššūkiais keliais frontais, įskaitant panašų konfliktą su Vengrija, kitais metais įvyksiantį Didžiosios Britanijos išstojimą ir naują euroskeptišką vyriausybę Italijoje.
Europos Parlamentas trečiadienį pradėjo procesą, dėl kurio Vengrijos premjero Viktoro Orbano populistinė vyriausybė gali sulaukti precedento neturinčių sankcijų dėl jos keliamos „sisteminės grėsmės“ pamatinėms ES vertybėms.
Europarlamentarai patvirtino ataskaitą, rekomenduojančią inicijuoti procedūrą pagal ES sutarties 7-ąjį straipsnį. Dėl šios procedūros Vengrija galiausiai galėtų prarasti balsavimo teisę bloke.
Reakcija Lenkijoje į prezidento A. Dudos žodžius buvo stipri. Kai kurie komentatoriai reiškė nuogąstavimus, kad Lenkijos valdžia gali kreipti šalį keliu, galiausiai nuvesiančiu prie pasitraukimo iš Sąjungos.
Pagrindinis opozicijos lyderis Grzegorzas Schetyna – centro partijos „Pilietinė platforma“ (PO) pirmininkas – sakė, kad A. Duda nesupranta „žalos, kurią tokie žodžiai daro Lenkijos įvaizdžiui ir reputacijai“.
Mažos agrarinės Lenkijos liaudies partijos (PSL) lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas apkaltino praktikuojantį kataliką A. Dudą atmetant didžiausio Lenkijos autoriteto Jono Pauliaus II mokymą. Šventuoju paskelbtas velionis lenkų popiežius propagavo narystę ES.
Savo kalboje šalies pietryčiuose esančiame Ležaiske A. Duda kaltino Europą po Antrojo pasaulinio karo palikus Lenkiją sovietų kontrolei. Pasak jo, dėl tokios istorijos Lenkija turi teisę turėti lūkesčių dėl Europos ir, visų pirma, lenkai „turi teisę čia valdyti ir spręsti, kokią Lenkiją mums turėti“.
Lenkija į ES įstojo 2004 metais. Šis žingsnis atnešė 14 metų stipraus ekonomikos augimo, kurstomo milijardų eurų iš įvairių ES fondų.
Narystė ES sutaikė lenkams naujų laisvių keliauti, dirbti ir studijuoti visoje Europoje, ir šia galimybe pasinaudojo milijonai. Visuomenės apklausos nuolat rodo, kad pritarimas narystei ES yra maždaug 80 procentų.
Valdančiosios partijos atstovė „griežtai protestavo“ prieš bet kokias užuominas, kad PiS bando „eliminuoti“ Lenkiją iš bloko.
„Mes esame ES dalis, esame Europos Sąjungoje ir absoliučiai niekas to nekeičia“, – sakė Beata Mazurek.