Būtent mūsų šalies vadovams teks šią dilemą išspręsti. Nors klausimas turbūt labiau kyla dėl to, kaip efektyviai pasinaudosime vidaus ir užsienio politikos galimybe.
A. Merkel Vyriausybė namuose šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus ir nusivylimą ja reiškia net 74 proc. Vokietijos piliečių. Tačiau nepaisant vidaus politikos krizės, kanclerė išlieka svarbiausia Lietuvos sąjungininke Europos Sąjungos žemėlapyje. Jos laisvės ir socialinio teisingumo vertybės, tikėjimas vieninga, saugia ir konkurencinga Europa atitinka mūsų nacionalinius interesus.
Pagarbos gestas A. Merkel
Kai ketverius sudėtingiausius diplomatinius metus atstovavau Europos Sąjungą Maskvoje, kur formavome sprendimus dėl sankcijų Kremliui, būtent principinga Vokietijos Vyriausybės, jos diplomatų ir asmeniškai Angela Merkel pozicija, paskatino Europą sutarti, dėl sankcijų taikomų Rusijos elitui, atsakingiems asmenims ar besipelnantiems dėl Krymo neteisėtos aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje. Jei ne Vokietijos ryžtas atsakyti Rusijai, šios sankcijos greičiausiai net nebūtų įvestos ir tikrai nebūtų išsilaikiusios iki šiandienos. Ši lyderystė yra verta daugiau nei įprastos pagarbos ir turime puikią progą tai išreikšti.
Taip pat būtent A. Merkel turime būti asmeniškai dėkingi, kad JAV prezidento Barako Obamos paprašyta ji nedvejojo ir nurodė dėl šio sprendimo abejonių turėjusiems bundesvero generolams skubiai ruošti Vokietijos karių dislokavimo Lietuvoje planus. Taip pirmąkart istorijoje po II-ojo Pasaulinio karo kaimyninėje Rusijai valstybėje dislokuotos Vokietijos karinės pajėgos. Tai išskirtinės pagarbos ir įvertinimo mums ženklas. Ypač prisimenant Vokietijos-Rusijos santykius, kuriuos gaubia tragedijos ir nusikaltimų žmonijai šešėlis.
Lietuvai be galo svarbu, kad Vokietija toliau investuotų į savo, o taip pat ir mūsų bendrą gynybą. Ir Vokietijos politiniams lyderiams svarbu išgirsti, ką mano kaimynai. Ypač nukentėję nuo Rusijos ir Vokietijos invazijų. Todėl mūsų žinia turi būti tvirta: pasitikime ir visapusiškai palaikome didesnį Vokietijos indėlį į Europos saugumą.
Be kita ko, bus galima pasidžiaugti didėjančia prekyba, investicijų srautais. Tuo, kad Vokietija yra didžiausia atvykstamojo turizmo rinka Lietuvoje. Svarbiausia, kad šios tendencijos plėstųsi. Tad A. Merkel tiesiog privalo išgirsti ir tai, kokia šalimi norime būti už 10-20 metų. Kad parvežtu tą žinią Vokietijos pramonei. Būtent dabar, kai labai palankus metas investicijoms iš Vokietijos, o rinkoje - kapitalo perteklius. Vokietija nori naujų sėkmės istorijų, kurios įkvėptų pasitikėjimą ir solidarumą Europoje.
O Lietuva, kuriai tenka vytis ES pragyvenimo lygį, bet gyvenanti pro europietiškomis nuotaikomis, turi galimybę tapti tuo pavyzdžiu.
Strateginės užduotys
Nors visa tai leidžia stiprinti ryšį ir solidarumą su svarbiausia mūsų Europos strategine partnere – deryboms su A.Merkel ant darbo stalo privalo gulti ir užduotis atvirai bei principingai kalbėtis dėl dviejų mums ypač svarbių klausimų: ES biudžeto ir „Nord Stream 2”.
Siūlomas Sanglaudos fondo finansavimas Lietuvai nuo 2020-ųjų mažėja 1,8 mlrd. EUR. Kaimo plėtros fondo parama – dar 430 mln. EUR. Iš viso pagal pasiūlytą planą Lietuva neteks 2,5 mlrd. EUR ir dar apie 1,2 mlrd. EUR turės atrasti papildomam projektų finansavimui. Tai didžiausi praradimai tarp visų ES šalių. Kai tuo pat metu, tokių šalių kaip Italija, Ispanija, Suomija, Kipras, Graikija, Rumunija, Bulgarija biudžetai kyla.
Ir čia privalome pamatyti principingą Lietuvos vadovų poziciją, kurie turi prisiimti politinę atsakomybę už teisingą ir vienodai proporcingą paramą. Lietuvos lyderiai gali įtikinti A. Merkel dėl tęstinės paramos, jei būtų paruoštas ir suderintas vieningas planas, kad ES parama bus nukreipiama į ekonominio proveržio skatinimą, geriau apmokamų darbo vietų kūrimą ir inovacijų vystymą. Mes tikrai turime galimybę įrodyti, kad esame už konkurencingą ekonomiką ir vienodas sąlygas konkuruoti tiek Lietuvos, tiek ir Vokietijos ar Prancūzijos ūkininkams.
Kitas klausimas, ties kuriuo privalome būti susitelkę ir principingi – didžiausias visos ES ir Vokietijos Achilo kulnas – „Nord Stream-2“.
Ilgą laiką kanclerė, įtakojama Vokietijos pramonės lobizmo, teigė, kad tai ne politinis, o komercinis projektas. Ir tik po Donaldo Trumpo administracijos grasinimų įvesti sankcijas kompanijoms ir dalies dešiniųjų Vokietijos politikų bei ekspertinės bendruomenės kritikos, kanclerė ėmė abejoti „Nord Stream-2” ekonomine ir politine nauda.
Čia, esu tikras, Lietuvos lyderiai turi moralinį autoritetą ir politinį pagrindą priminti A. Merkel, kad Europos Sąjungoje negali būti taikomas Orwelliškas dėsnis: „vieni yra lygesni už kitus“. Ypač didžiausiai žemyno ekonomikai.
Iš jos labiausiai lauktume tokių sprendimų, kurie atitiktų ES sprendimų raidę ir dvasią. „Nord Stream-2” didins Europos priklausomybę nuo „Gazprom“ ir rėš pleištą tarp valstybių. Darys Ukrainą labiau pažeidžiamą ir gali atrišti rankas Rusijai aktyviau eskaluoti karą.
Perspektyva Lietuvai
Pagaliau A.Merkel vizitas – stipri proga išreikšti viešą palaikymą gilesnei ES integracijai, Lietuvai – galimybė aiškiai išreikšti save integracijos procesų branduolyje, kartu su tokiomis valstybėmis kaip Prancūzija ir Vokietija. Suvokdami svarbiausius Lietuvos nacionalinius interesus – geopolitinio saugumo didinimą, Lietuvos piliečių galimybę oriai gyventi savo valstybėje ir gerokai spartesnį ekonominės-socialinės gerovės stiprinimą – turime formuluoti principinius siūlymus dėl ES ateities.
Nepriklausomybę atgavusi Lietuva daugiausia pozityvių permainų įgyvendino tose ekonominėse, socialinėse ir saugumo srityse, kuriose žengė koja kojon su aiškiais Europos standartais. Turime pritarti ES politikos plėtrai į tokias sritis, kaip socialinė politika, sveikatos apsauga ir švietimas, kur iki šiol turime daugiausia neišspręstų problemų.
Tad vienu ypu turi sekti ir antrasis žingsnis – mūsų parama, kad naujoje Daugiametėje finansinėje perspektyvoje būtų̨ numatyta sąsaja tarp šaliai teikiamos struktūrinės paramos ir šalies sugebėjimo įgyvendinti reformas, kurios siūlomos ES kasmet šalims narėms teikiamose Rekomendacijose.
Lietuva taip pat negali praleisti progos pasisakyti dėl ES plėtros politikos. Šiuo metu vykstanti plėtra į Vakarų Balkanus, o perspektyvoje – ir europines reformas įgyvendinančioms Rytų Partnerystės šalims, kaip Ukrainai, Sakartvelo ir Moldovai, yra būtina sąlyga tam, kad šie regionai taptų stabiliais ir išplėstų bendrą saugumo erdvę.
Ir dar šis tas. A. Merkel vizitas sukuria retą premjero S. Skvernelio užsienio politikos lyderystės ir solidarumo su prezidente galimybę. Akis į akį su kanclere susitikęs premjeras turi progą išreikšti palaikymą ir nuoširdžią paramą D. Grybauskaitei. 2019 metų vasarą bus formuojama nauja ES vadovybė, kur prezidentė pretenduoja į aukščiausias ES pareigas. Tad toks premjero žingsnis būtų solidarus, brandus, teisingas ir parodytų, kad vardan Lietuvos interesų mes sugebame už durų palikti vidinius ginčus ir ambicijas.