Mokslininkai išsiaiškino, kaip atsirado paslaptingi sūkuriai Mėnulyje

Mėnulio paviršiuje egzistuoja smulkių dulkių juostos, vadinamos vingiais ar sūkuriais (angl. swirls). Jų ilgis siekia 1-5 kilometrus, nors ilgiausia driekiasi net 60 kilometrų.

Daugiausiai vingiai matomi stipraus magnetinio lauko zonose, nes ten Saulės vėjo dalelės yra nukreipiamos nuo tiesių trajektorijų ir nevienodai veikia Mėnulio paviršių. Tačiau kol kas nebuvo aišku, iš kur atsiranda magnetiniai laukai, sukuriantys vingius. Bet dabar, padedami skaitmeninių modelių, mokslininkai pasiūlė paaiškinimą.

Kiekvieną vingį sukurti galėtų siaura ir pailga stipriai įmagnetinta selenologinė (čia kaip geologinė, tik Mėnulyje) struktūra po Mėnulio paviršiumi. Tokios struktūros galėtų būti lavos tuneliai, kurių Mėnulyje egzistuoja daugybė. Yra žinoma, kad Mėnulio uolienos, įkaitusios iki 600 laipsnių Celsijaus, tampa magnetinės, nes jas sudarantys geležies turintys mineralai suskyla, o geležis gali įgauti magnetinį lauką, jei reakcija vyksta magnetinėje aplinkoje.

Taigi įmagnetintų lavos tunelių scenarijus galėtų būti toks: Mėnulio jaunystėje palydovas turėjo nuosavą magnetinį lauką ir jame vyko ugnikalnių išsiveržimai. Jų metu išsilydžiusios uolienos įsimagnetino, o sustingusios išlaikė vietinį magnetinį lauką, nors bendras Mėnulio magnetinis laukas išnyko.

Šį modelį patikrinti būtų galima vietoje – nusiuntus mėnuleigį iki vieno iš vingio ir ištyrus magnetinio lauko bei selenologines savybes.

Tyrimo rezultatai publikuojami „Journal of Geophysical Research Planets“.