Pasak LRT RADIJO laidos „PIN kodas“ žurnalistės Jurgitos Čeponytės, vieni mokslininkai kalba apie tai, kad rimtos krizės įvyksta 2–4 kartus per šimtmetį, kiti – kad dabar valstybių ekonomikos yra kaip niekad susijusios ir kad krizės kartojasi kur kas dažniau – maždaug kas dešimtmetį.
Kokios buvo ryškiausios ekonominės krizės per pastaruosius tris šimtmečius? Anot J. Čeponytės, verta išskirti XIX a. įvykusią didmenine bankininkyste užsiėmusio „Overend, Gurney and Company“ banko griūtį. Bankas aktyviai finansavo geležinkelių tiesimą trumpalaikėms paskolomis ir, manoma, tai nemaža dalimi lėmė bankų griūtį – tiek Jungtinėje Karalystėje, tiek kitur. Vėlesnis atvejis – „1893-iųjų panika“ JAV. Vyraujant aukštoms žaliavų kainoms žmonės aktyviai investavo, tikėjo, kad ekonomika ir toliau augs, tačiau staiga krito grūdų kainos ir prasidėjo didžiulis, iki 1897-ųjų trukęs sukrėtimas.
Žurnalistės teigimu, XX amžiuje didžioji dalis krizių susijusios su politika.
„Per didelis pinigų spausdinimas finansuojant karinius veiksmus Rusijoje sukėlė revoliuciją. Didžioji depresija prasidėjo dėl spartaus ekonominio augimo ir beprotiško optimizmo, kaip viskas bus gerai – įvyko 1929-ųjų Juodasis ketvirtadienis, kai Jungtinėse Valstijose Niujorko birža krito ir tuomet krizė nuvilnijo per visą pasaulį, visas ūkio šakas. <...> Britų imperijos griūtis taip pat sukėlė nemažą bangą visame pasaulyje“, – pasakoja J. Čeponytė.
