Žvelgiant iš „Nets“ klubo perspketyvos, artėjantis sezonas nenuginčijamai taps naujos eros pradžia. Bruklino ekipa pagaliau galės pamiršti buvusio generalinio vadybininko Billy Kingo šmėklos žvanginamų grandinių skambesį.
Katastrofiškų mainų su Bostono „Celtics“ metu pastarajai organizacijai perleistų pirmojo rato šaukimų fontanas pagaliau išdžiūvo, ir „Nets“ vėl galės komplektuoti savo sudėtį NBA lygai natūralia vaga.
Per pastaruosius trejus metus Bruklino klubas „Celtics“ atidavė šaukimus, tapusius vienu labiausiai intriguojančių visos lygos jaunųjų krašto puolėjų duetu Jaylenu Brownu ir Jaysonu Tatumu, bei Kyrie Irvingo mainų pamatu tapusį pasirinkimą, kurį „Cavaliers“ šių metų biržoje pavertė Collinu Sextonu.
Negana to, Kingas savo vadovavimo metais sugebėjo atiduoti dar du svarbius šaukimus: Portlando „Trail Blazers“ už teises į veteraną Geraldą Wallace'ą gavo galimybę biržoje pakviesti Damianą Lillardą, o kartu su Troy Murphy kontraktu į „Warriors“ išsiųstas antrojo rato pasirinkimas tapo Draymondu Greenu.
Atsiminti šiuos kai kuriems skaitytojams puikiai žinomus faktus skatina svarbi aplinkybė: Bruklino klubas po ilgos pertraukos artėjančioje naujokų biržoje pagaliau turės savą pirmojo rato šaukimą. Tačiau nors loginis mąstymas verčia tikėtis, jog „Nets“ stengsis sąmoningai rinkti pralaimėjimus ir taikytis į talentingiausius 2019-ųjų metų biržos žaidėjus, iš ilgalaikio košmaro išsikapanojusi organizacija viešai deklaruoja kitą, gerokai ambicingesnę komplektacijos strategiją.
Minimalios sąnaudos, užkamšytos skylės ir ambicingas žvilgsnis į ateitį
Artėjančio sezono „Nets“ tikslus puikiai iliustruoja ne tik dabartinio generalinio vadybininko Seano Markso žodžiai, bet ir vasarą atlikti sprendimai.
Laisvųjų agentų rinkoje Bruklino klubas šią vasarą darbavosi atsargiai ir konservatyviai. Ekipa pasipildė dviem Portlando „Trail Blazers“ komandoje atsarginių krepšininkų vaidmenis iki šiol užėmusiais krepšininkais – įžaidėju Shabazzu Napieru ir aukštaūgiu Edu Davisu.
Kartu su Allenu Crabbe'u „importo iš Portlando“ statusą naujojoje darbovietėje turėsiantys žaidėjai pasirašė trumpalaikes sutartis. „Nets“ turės teisę pratęsti kontraktą su Napieru ir 2019-20 metų sezonui, o Davisas laisvuoju agentu taps jau kitą vasarą. Šiais metais iš pirmo žvilgsnio antraplanių krepšininkų vaidmenį užimsiantis duetas Brukline prisidės prie dviejų svarbių problemų sprendimo.
Pernai 359 minutes Timofėjui Mozgovui skyrusi komanda priekinėje linijoje daugiausiai rėmėsi debiutinį sezoną žaidusio Jarretto Alleno paslaugomis. Itin aukštą gynybinį potencialą turintis vidurio puolėjas sėkmingai įsitvirtino NBA pirmenybėse ir šiandien yra laikomas viena iš kertinių „Nets“ ateities detalių, tačiau jo patirties ir fizinės jėgos stoka lėmė prastus komandos rezultatus atkovotų kamuolių statistikos kategorijoje.
Nors pagal per rungtynes po lentomis laimėtų dvikovų skaičių Bruklino komanda lygoje užėmė solidžią devintą vietą, išplėstinė statistika rodo, jog iš tiesų kova dėl kamuolių buvo viena pagrindinių Kenny Atkinsono auklėtinių silpnybių.
Vyriausiasis treneris antrojo savo darbo Brukline sezono metu dar labiau išryškino savo žaidimo filosofiją. „Nets“ pernai tapo antra daugiausiai tritaškių išmetusia lygos komanda, o trečioje vietoje likusius „Raptors“ aplenkė tokiu pat skirtumu, kokiu kanadiečiai lenkė vienuoliktą geriausią lygos rezultatą.
Tritaškių liūtys nebuvo vieninteliu išskirtiniu Bruklino komandos žaidimo elementu. Atkinsono kariauna ne tik gausiai atakavo iš toli, bet ir itin mėgo tą daryti ankstyvose atakos stadijose. Pagal vidutinį žaidimo tempą jauna ir atletiška komanda užėmė aukštą šeštą poziciją tarp trisdešimties NBA komandų.
Aukštas tempas gerokai išpūtė per rungtynes atkovojamų kamuolių statistiką. Žvelgiant į procentinę šio žaidimo elemento išraišką – kokią dalį dvikovų po netaiklių metimų komanda sugebėjo laimėti – „Nets“ aplenkė tik keturias dar mažiau pergalių pasiekusias komandas („Hawks“, „Kings“, „Magic“ ir „Mavericks“) bei priekinės linijos klausimo taip ir neišsprendusius Milvokio „Bucks“.
Nors pastaruosius tris sezonus Portlande praleidęs Davisas toli gražu neturi ryškios NBA žvaigždės reputacijos, jo kovą dėl kamuolių galima laikyti elitine. Pernai aukštaūgis per rungtynes atkovojo net po 7,4 kamuolio, nepaisant to, jog vidutiniškai aikštėje praleido vos po 18,9 minutės.
Jei Didžiojo Edo atvykimas iki galo neįtikina dalies skaitytojų savo būsimu reikšmingumu, prie jo galime pridėti ir Denverio „Nuggets“ dėl finansinių priežasčių išmainyto Kennetho Fariedo įsigijimą.
Pastaraisiais metais „Žmogolakio“ pravardę karjeros pradžioje užsitarnavęs krašto puolėjas dažniau skundėsi dėl žemo žaidybinio laiko, nei demonstravo efektyvius rezultatus, tačiau aplinkos pakeitimas ir darbas su tokius žaidėjus kaip Demarre Carrollas ar Spenceris Dinwiddie naujam gyvenimui prikėlusiu treneriu leidžia tikėtis bent jau dalinio Fariedo atgimimo.
Ne ką mažesnę įtaką komandos žaidimui gali padaryti ir dukart NCAA čempionu tapęs Napieras. Prieš 2014-ųjų metų naujokų biržą neįprastai karštų LeBrono Jameso komplimentų sulaukęs įžaidėjas pernai „Trail Blazers“ gretose devyneriose starto penkete praleistose rungtynėse pasižymėjo 16,1 taško, 4,4 atkovoto kamuolio ir 4,3 rezultatyvaus perdavimo vidurkiais.
Smulkaus sudėjimo krepšininkas savo ūgio trūkumą kompensuoja retai prarandamais kamuoliais ir Portlande pademosntruotu gebėjimu efektyviai žaisti be kamuolio. Antroje reguliariojo sezono pusėje Napieras neretai būdavo aikštėje kartu su Damianu Lillardu ir C. J. McCollumu.
Toks taktinis lankstumas turėtų itin vilioti greito ir tritaškiais paremto krepšinio propaguotoją Atkinsoną, savo dispozicijoje turintį D'Angelo Russellą, Dinwiddie, Carisą LeVertą ir aptariamąjį komandos naujoką.
Platus pasirinkimas gali atsisukti ir prieš patį trenerį – kaip paskirstyti žaidybinį laiką taip, jog juo patenkinti galėtų būti net keturi įžaidėjai? Ieškant atsakymo į šį klausimą verta atsiminti pernykštę situaciją. Į Atlantą šią vasarą išsiųstas Jeremy Linas jau atidaromosiose pirmenybių rungtynėse gavo jo sezoną užbaigusią traumą, o klubo ateitimi laikomas Russellas per pastaruosius dvejus metus dėl sveikatos problemų praleido net 53 susitikimus.
Visgi Napiero atvykimas taps savotišku draudimo polisu ne tik kalbant apie įžaidėjus kamuojančias traumas. Kitą vasarą laisvuoju agentu taps šiais metais vos 1,6 milijono uždirbsiantis Dinwiddie, pernai ne tik pirmavęs tarp visų lygos krepšininkų pagal teigiamą rezultatyvių perdavimų ir klaidų santykį bei laimėjęs NBA Įgūdžių konkursą, bet ir ne sykį pademonstravęs potencialą tapti rungtynių baigtį nulemti galinčiu žaidėju.
Negana to, ateinančią liepą apribotu laisvuoju agentu taps ir jau minėtasis Russellas. Iki patirtos sunkios kelio traumos iš „Lakers“ įsigytas aikštės generolas lapkričio mėnesį rinko net po 20,9 taško, 4,8 atkovoto kamuolio ir 5,5 rezultatyvaus perdavimo per rungtynes.
Į Napiero kontraktą gudriai įklijuota komandos opcija 2019-20 metų sezonui suteikia „Nets“ galimybę šiais metais surengti savotišką įžaidėjų peržiūrą, nulemsiančią, kuris iš išvardintųjų krepšininkų gali būti pripažintas mažiausiai reikalingu ir išsiųstas į kitą komandą. Dinwiddie vasarį domino „Cavaliers“, tačiau Bruklino prašyta kaina pasirodė per aukšta. Šiuo metu tas pats Dinwiddie yra siejamas su startinio kalibro įžaidėjo stokojančiais Finikso „Suns“.
Pagrindines sudėties spragas minimalia kaina užkamšę „Nets“ sugebėjo įgyvendinti ir svarbiausią šios vasaros tikslą – susikurti kuo didesnį finansinį lankstumą 2019-ųjų metų vasarai. Šiuo metu Bruklino klubas vienintelis visoje lygoje turi pakankamai erdvės algų biudžete, jog kitais metais galėtų pasiūlyti net du maksimalios vertės kontraktus.
Sklinda gandai, jog noro vieną dieną žaisti kartu neslepiantys Kyrie Irvingas ir Jimmy Butleris kitais metais gali kartu persikelti į „Barclays Center“ šeimininkų gretas. Vedami šios svajonės, „Nets“ siekia šiais metais suburti kuo konkurencingesnę sudėtį, galinčią įtikinti lygos žvaigždes, jog jų atvykimas leistų Bruklinui kovoti dėl pačių aukščiausių tikslų.
Kad ir kaip keistai tai beskambėtų, bet didžioji dalis klubo sirgalių baidosi tokios perspektyvos. Galbūt itin skaudi Paulo Pierce'o, Kevino Garnetto, Derono Williamso ir Joe Johnsono era skatina gerbėjus pesimistiškai žvelgti į pakankamai rimtų sveikatos problemų pernai turėjusių Butlerio ir Irvingo įsigijimo galimybę.
Tylios, bet drąsios bosnių ir latvių viltys bei intriguojanti broliška nesantaika
Bruklino komanda kitame sezone turėtų patraukti ir europietiškojo krepšinio mylėtojų dėmesį. Naujokų biržoje atitinkamai 29-uoju ir 40-uoju šaukimu „Nets“ pasirinko bosnį Džananą Musą ir latvį Rodioną Kurucą. Žemi šaukimai neatvėsino organizacijos entuziazmo – naujokai sulaukė iki šiol beveik niekada NBA pasaulyje nematyto dėmesio.
Prieš trejus metus Lietuvoje vykusiame Europos U16 krepšinio čempionate mūsiškių širdis finale sudaužęs Musa tąsyk paliko talentingo, tačiau beprotiškai savanaudiško krepšininko įspūdį. 206 cm ūgio devyniolikmetis iškart po naujokų biržos atvyko į „Nets“ treniruočių centrą – beje, vieną moderniausių ir naujausias medicinos technologijas taikančių centrų pasaulyje – ir ėmėsi sunkaus darbo, kurio rezultatus galime matyti jau dabar.
Atvykęs į Bosniją ir Hercegoviną ruoštis artėjančioms atrankos į Pasaulio krepšinio čempionatą rungtynėms, Musa vietos žiniasklaidai atskleidė, jog nuo naujokų biržos (vos per du mėnesius!) dirbdamas su svarmenimis jau spėjo priaugti septynis kilogramus.
„Nets“ taikomą griežtą priežiūrą ir rimtą požiūrį į žaidėjo ateitį iliustravo ne tik šis teiginys, bet ir vizualus faktas – šalia Džanano interviu metu stovėjo kartu su juo į Bosniją atvykęs klubo trenerių štabo narys Pablo Prigioni, lydėsiantis krepšininką abejų būsimųjų rungtynių metu.
Kiek kitokiomis nuotaikomis apie būsimąjį sezoną Latvijoje kalbėjo Kurucas, vietos LTV televizijai pareiškęs, jog nekantrauja kitame sezone rungtyniauti Bruklino dukterinėje G-Lygos komandoje Long Ailando „Nets“, kurioje savo profesionalo karjerą pradėjo ir Egidijus Mockevičius.
Nepaisant kiek kuklesnės perspektyvos, akivaizdu, jog klubas iš latvio tikisi itin daug. Po naujokų biržos Kurucas ir „Nets“ pasirašė antrojo rato šaukimui milžinišką ketverių metų trukmės 7 milijonų JAV dolerių vertės sutartį (pilnai garantuoti treji kontrakto metai).
Tame pačiame interviu Rodionas drąsiai pareiškė, jog jeigu būtų galėjęs pats pasirinkti savo atstovausimą NBA komandą, būtų vienareikšmiškai norėjęs atstovauti būtent „Nets“. Tačiau bene įdomiausios citatos bei detalės skaitytojus pasiekė iš kitų interviu.
Po naujokų biržos Kristapas Porzingis paskambino vienam iš būsimųjų „Nets“ debiutantų, pasveikino jį atvykus į NBA ir palinkėjo jam sėkmingos karjeros. Galbūt nuskambės neįtikėtinai, tačiau „Knicks“ žvaigždė skambino ne savo tėvynainiui – malonaus pasveikinimo sulaukė Musa.
Pats Kurucas, kuris vis dar nėra žaidęs nacionalinėje Latvijos rinktinėje, po biržos sakė, jog nekantrauja aikštėje susidurti su pagrindinių „Nets“ priešų „Knicks“ lyderiu ir, kalbant jo paties žodžiais, „išspardyti jam užpakalį“.
Kad ir kaip klostysis šių debiutantų karjeros, Baltijos ir Balkanų krepšinio mokyklų atstovų prisijungimas prie NBA lygos mums neabejotinai padovanos dar visą eilę įdomių akimirkų.
Prieš baigdamas šią apžvalgą norėčiau vyresnės kartos NBA gerbėjams priminti, o jaunesniems papasakoti, kokią metamorfozę prieš septyniolika metų išgyveno tuometiniai Niudžersio „Nets“. Stephoną Marbury į Finiksą išsiuntusi komanda mainais gavo Jasoną Kiddą, sugebėjusį jau pirmajame savo sezone atvesti iki tol net aštuoniolika metų pirmo atkrintamųjų varžybų etapo neįveikusią komandą tiesiai į NBA superfinalą.
Tokio šuolio šiame sezone iš „Nets“ tikėtis neverta, tačiau komanda nusipelno pagarbos jau vien už tai, jog pagaliau išmokėjusi šaukimų duoklę „Celtics“ organizacijai pasirinko ne pralaimėjimų strategijos, o daug garbingesnį konkurencingos kovos kelią.
Šioje serijoje taip pat skaitykite:
