Energetikos specialistai prasitarė, kodėl kylančios šildymo kainos gali būti naudingos

Kalbos, kad šį sezoną ketvirtadaliu brangs šildymo kainos, anot Lietuvos atsinaujinančios išteklių energetikos konfederacijos prezidento Martyno Nagevičiaus, yra išpūstas reikalas. Tačiau jis pastebi, kad šiuo metu visame pasaulyje brangsta nafta, dujos ir biokuras.

Šeštadienį vykstančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“ M. Nagevičius, Energetikos ministerijos viceministras Egidijus Purlys, „Klaipėdos nafta“ vadovas Mindaugas Jusius ir Rytų Europos studijų centro direktorius Linas Kojala diskutavo apie energetinę nepriklausomybę ir jos kainą.

Kylančios kainos verčia keistis

M. Nagevičius patikina, kad kainos tikrai nekils ketvirtadaliu. Specialistas pasakojo, kaip bandė Birštone gyvenančiam žmogui, kuris šildosi malkomis, paaiškinti, kaip jį veikia OPEK šeichų sprendimai. „Jie padaro sprendimą mažinti OPEK naftos gamybą, naftos kaina pradeda kilti. Pradeda kilti prie jos pririštos gamtinių dujų kainos. Tada lygiagrečiai pradeda, su Europos komitetu sprendimu, kilti apyvartinių taršos leidimų kainos.

Atsiranda didesnė intencija keisti dujas ir anglį į gamtines dujas Europoje. Pradeda augti biokuro paklausa, kuro kainos užkyla. Iš Lietucvos pradeda eksportuoti biokurą, Lietuvoje pakyla kainos ir malkininkai brangiau parduoda malkas. Yra visa grandinė, viskas yra susiję“, – paaiškina M. Nagevičius.

Anot jo, todėl atsinaujinanti energetika turi savo žavesį – tampi mažiau priklausomas nuo kuro tendencijų, šeicho sprendimų.

„Kainų augimas yra nemalonu, bet biokuro kainų pakylimas paskatina investuoti į biokuro paruošimą. Šilumos kainų augimas paskatina investuoti į pastatų renovaciją, dujų kainų augimas, skatina investuoti į atsinaujinančią energetiką. Sumokėti brangiau nervina, bet filosofiškai pasižiūrėjus, tai naudinga“, – pastebi jis.

Terminalo nauda

Anot viceministro, energetikos srityje buvo imtasi pokyčių, kurie atpigino elektros kainą. Ji buvo nusistovėjusi po Ignalinos atominės elektrinės uždarymo. O suskystintų dujų terminalas suteikė saugumo jausmą.

Kalbėdamas apie SGD terminalą, M. Jusius, pabrėžė, kad būtent 60-70 proc. Lietuvos dujų patenka per terminalą. „Nors iš pradžių nei mes, nei daugelis nesitikėjo tokių didelių apimčių. Jo pagrindinė užduotis buvo subalansuoti kainas ir jas priartinti prie pasaulinio lygio.

Šiandieną matome, kad jei terminalo kainodara būtų kitokio modelio, tai jis pilnai save išlaikytų su tokiomis apimtimis. Tai reiškia, kad jis ne tik užtikrina saugumo galimybes ir mes turime du šaltinius, nepriklausome nuo vieno tiekėjo, bet terminalas neša praktinę naudą. Dujų pirkėjai žiūri, kur pigiau“, – sako M. Jusius.

L. Kojala pastebi, kad kartais saugumo ir kainos aspektai yra tarpusavyje supriešinami. Tačiau kalbėdamas apie šį supriešinimą, M. Jusius siūlo pasidaryti ekonominę kaštų ir naudos analizę.

„Terminalo kaina, lyginant su tiek, kiek mes sumokame už dujas, yra maždaug 5 proc. nuo visų sumokamų pinigų. Jeigu mes tikimės, kad mūsų dujų kaina, neturint terminalo, neišaugs daugiau 5 proc., tai mes galime teigti, kad terminalo kuriama vertė yra mažesnė ir atsiremti daugiau į saugumo aspektą“, – sako „Klaipėdos nafta“ vadovas.

Tačiau jis pastebi, kad kai šalys yra priklausomos nuo vieno dujų tiekėjo, tiekėjas yra linkęs žaisti kaina.

„Šiuo metu, esant tokiai rinkos struktūrai, terminalas tikrai kuria ekonominę vertę. Abu tikslai, tiek žemesnės kainos, tiek saugumo dedamoji, yra patenkintos. Klausimas, kas bus po 2024 metų“, – teigia M. Jusius.

Gyvenome be jokių apsidraudimo būdo

Suskystintų dujų terminalas, anot E. Purlio yra tarsi draudimas. Tokio draudimo, sako jis, seniau nebuvo: niekada nebuvome garantuoti, kad dujų kainos išliks žemos. „Neturėjome jokių alternatyvų, galvojome, kad gyvenime nenutiks nieko blogo, kam čia draustis. Bet gyvenimas parodė, kad buvome naivūs ir to draudimo reikėjo“, – pamena E. Purlys.

Tačiau terminalas, pasakoja E. Purlys, net būdamas kaip apsidraudimo forma, neša naudą. Anot jo, Lietuva seniau už dujas mokėjo kone brangiausiai Europoje, o dabar patenka į mažiausiai už dujas mokančių Europos valstybių TOP 5.

„Taip Lietuvos kontekste pastaruoju metu dujų vartojimas mažėjo. Šilumos sektoriai pradėjo pereiti prie biokuro, tai mažino dujų suvartojimą. Atsinaujinančio energetikos plėtra Lietuvos kontekste mažina dujų suvartojimą. Žiūrint į perspektyvą, 2021 metus ir toliau, jau reikia kalbėti ne apie Lietuvos dujų suvartojimą, o regioninę dimensiją“, – sako viceministras.

Jis viliasi, kad pavyks išvengti dujų ir atsinaujinančios energetikos šaltinių supriešinimą ir matysime šių sektorių sinergiją.

Dėl nepriklausomybės negaila nieko

Diskusijos metu M. Nagevičius atkreipė dėmesį į terminą „Energetinė nepriklausomybė“. „ Jis mane šiek tiek erzina. Ne ta prasme, kad man nepatinka nepriklausomybė, bet jo netikslumu“, – sako jis.

Anot jo, pirmą kartą šis terminas buvo pavartotas 1973 metais JAV prezidento Ričardo Niksono administracijoje. „Šis terminas reiškė, kad negalima importuoti daugiau išteklių negu eksportuojama.

Remiantis 2016 metų Energetinės priklausomybės indekso duomenimis, Lietuva yra 4 nuo galo. Mes importuojame apie 82 proc. suvartojamos energijos išteklių. Terminalo atsiradimas nepadidino nė truputėlio to nepriklausomybės indekso“, – pastebi M. Nagevičius.

Energetinė nepriklausomybė, sako jis, kaip terminas žmones veikia emociškai. „Juk už nepriklausomybę negaila nieko. Kaip galima kalbėti apie kainą? Už valstybės nepriklausomybę gali atiduoti viską, net gyvybę žmonės atiduoda.

Kai naudoji energetinės nepriklausomybės terminą, psichologiškai suponuoji, kad neturi teisės skaičiuoti, ar tai apsimoka, ar neapsimoka. Aišku, galima sakyti, kad tai nepriklausomybė nuo vienos šalies. Būtų teisingiau taip sakyti. Bet tai nėra energetinė nepriklausomybė. Vieno importo pakeitimas kitu nėra energetinės nepriklausomybės didinimas“, – pastebi M. Nagevičius.

Saugumo aspektas, sako jis yra labai svarbus, tačiau ir jis yra apskaičiuojamas. „Tai skaičiuojama paprastai: kiek kainuotų kažkas, jei atsitiktų blogiausias scenarijus, pavyzdžiui, vienintelis dujų tiekėjas nutrauktų tiekimą. Kiek valstybės ekonomika patirtų nuostolių? Milijardus. Tikrai didelės sumos.

Tada yra rizikos laipsnis, kokios yra procentinės galimybės, kad tas blogiausias scenarijus įvyks? Tai spėliojimas. Daugini blogiausio scenarijaus kaštus su blogiausio scenarijaus galimybėmis, gauni pinigų kiekį. Tai tas draudimas neturėtų būti didesnis už gautą pinigų kiekį“, – teigia M. Nagevičius ir pabrėžia, kad tai yra suskaičiuojamas dalykas, priešingai, nei valstybės nepriklausomybė.

Jis taip pat pastebi, kad net 60 proc. Lietuvos dujų sunaudoja viena įmonė – bendrovė „Achema“.