Dabartinis teismas yra kritinės būklės
Nacionalinės teismų administracijos vadovė Reda Molienė projekto svarbumą ir būtinumą grindžia tuo, kad šiame teisme bus nagrinėjamos svarbiausios rezonansinės bylos. Šiuo metu, kaip teigia ji, sąlygos nėra tokios, kokios turėtų būti civilizuotoje valstybėje.
„Pirmiausia kalbu apie teismo posėdžių sales, kurios yra tokio dydžio ir taip išplanuotas, kad posėdžio dalyviai, nukentėjusieji dažnai sėdi pusantro metro atstumu nuo kaltinamųjų. Žinoma, nelinkim niekam susidurti su tokiom situacijom, bet tie žmonės, kurie susidūrė, puikiai žino, ką tai reiškia“, – projekto viešinimo metu kalbėjo R. Molienė.
Anot jos, šiuo metu teismas yra kritinės būklės ir apie tai kalbama yra jau antrą dešimtmetį. Projektas prasidėjo 2011 metais, kai buvo skirtas sklypas. Kadangi jis patenka į intensyvaus užstatymo zoną, jau septynerius metus bandoma ieškoti tinkamų sprendimų bei finansavimo. Šiuo metu projektas jau yra galutinai parengtas.
Bendras pastato plotas bus 20 600 kv. metrų, kartu su požemine dalimi, o tik antžeminė dalis užims 14 300 kv. metrų. Detalusis planas leidžia apie 16 tūkst. kv. metrų. Naujajame teismų pastate numatoma 430 darbo vietų, o parkavimo vietų užteks tik 135 darbuotojams.
Pasibaigus statyboms, naujame teismų komplekse įsikurs Vilniaus apygardos teismas, Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rūmai ir Nacionalinė teismų administracija (NTA).
NTA siųstame pranešime spaudai buvo rašoma, jog šalia pastato planuojama įrengti bendramiestinę viešąją erdvę su naujai pasodintais ir statybos metu persodintais esamai augalais, išsaugant teritorijų planavimo dokumentuose numatyto dydžio žaliąją zoną ir suformuojant naują kokybišką aplinką vietos gyventojams.
Sklypo prieigose taip pat numatoma įrengti naują dviračių taką šalia Šeimyniškių gatvės, atnaujinti šaligatvius, pastato sklype įrengti patogius praėjimo takus, juos sujungiant su pėsčiųjų takais, šiuo metu esančiais gretimoje žaliojoje zonoje, kurią yra pamėgę vietos gyventojai. Įgyvendinant miesto reikalavimus susisiekimo infrastruktūrai ir siekiant gerinti eismo situaciją Šeimyniškių g., numatoma įrengti papildomą eismo juostą dešiniajam posūkiui į Rinktinės g., arčiau pastato patraukti viešojo transporto stotelę.
Gyventojų pasiūlymai netenkina
Vis dėlto, gyventojų šie sprendimai netenkina – jie griežtai nesutinka su projekto vizija ir kategoriškai prieštarauja, kad toks statinys atsirastų Šeimyniškių skvere. Bendruomenę neramina tai, kad iš jų bus atimtas nemažas sklypas žalios erdvės, kuriame leidžia laiką ne tik vaikai, bet ir senjorai bei augintinius turintys aplinkiniai gyventojai.
Nepasitenkinimą kelia ir tikimybė, kad šioje vietoje padidės triukšmas, oro tarša, susidarys didelės spūstys dėl padidėjusio transporto srauto. Kaip Šeimyniškių skvero išsaugojimo iniciatyvinė grupė rašė DELFI, projektuojant pastatą nebuvo įsigilinta į tai, kokie automobilių transporto srautai atsiras, nes bus įrengtas papildomas įvažiavimas iš Rinktinės g., o Šeimyniškių g. atsiras lėtėjimo juosta. Įgyvendinus projektą bus patraukta Rinktinės stotelė, per kurią kursuoja troleibusai ir autobusai.
Žmonės taip pat aiškina, kad nepaisant to, jog bendrasis ir detalusis planas, kuriame nustatyta, kad aukštingumas negali viršyti 35 metrų, o užstatymo tankumas – 60 proc., buvo patvirtintas prieš dešimtmetį, gyventojai neturėjo galimybės su juo susipažinti. Jie nebuvo informuoti apie jokius sprendimus ankstyvaisiais projekto rengimo etapais ir todėl negalėjo pateikti pastabų, komentarų bei ginti savo interesų. Gyventojų bendruomenę stebina tai, kad savivaldybė nesiekia išsaugoti žaliųjų erdvių ir nesistengia gerinti žmonių gyvenimo kokybės, nenori bendrauti su visuomene. Bendruomenė pasirašė kreipimąsi į valstybines institucijas ir tikisi sulaukti paaiškinimų iš savivaldybės.
Su bendruomenės pozicija nesutinka
Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis savo feisbuko profilyje rašė, jog naujojo teismų pastato projektavimo procesas yra labai keistas. Anot jo, užstatymo intensyvumas, aukštingumas ir kiti parametrai yra apibrėžti tiek detaliajame, tiek bendrajame plane, ir nė vienas iš jų nėra pažeidžiamas.
P. Poderskio teigimu, viskas daroma pagal taisykles, o pats pastatas projektuojamas taip, kad būtų gražiau miestui ir viskas telpa į gana nedidelį plotą, iškertant porą medžių ir užimant dabar esantį stovėjimo aikštelės plotą.
„Aišku, kaip paaiškėja, pagrindinis argumentas ir yra ta aikštelė. Nes ten gi nemokama parkavimo vieta, o kai pastatys pastatą, nebeliks nemokamo parkavimo. Nors ta aikštelė ir nepriklauso tiems gyventojams, kurie ten dabar stato. Reikės rūpintis, kaip daugeliui vilniečių, ypač centre, kad tenka. Arba mokamom vietom, arba kaimynijom, ar dar kitais sprendimais (persėdimu į viešąjį transportą, kas gal ir ne visada būtinai patogu, bet šiuo atveju sakyti, kad vieta prastai sujungta viešuoju transportu, šiek tiek absurdiška).
Tada atsiranda gana gerai organizuotas veikimas, paremtas, mano neprofesionalia akimi žiūrint, labai jau bjauriais metodais. Pvz., renkami gyventojų parašai ir jiems pateikiamas vienas lapas su „argumentais“, ant kurio jie neva pasirašo, o į savivaldybę atsiunčiamas kitas. Na, o žmonėms išties ne argumentai pasakojami. Jie tiesiog bauginami ir kiršinami. Sakoma, kad bus sugriauta vaikų žaidimo aikštelė. Ant jos net nekris pastato šešėlis. Sakoma, kad bus pašalinta aikštelė, o jinai bus tiesiog patraukta šiek tiek toliau, kas vieną pėsčiųjų maršrutą šiek tiek sutrumpins, o kitą šiek tiek prailgins“, – socialiniame tinkle rašė P. Poderskis.
Pasak jo, žmonės galėtų diskutuoti apie papildomas investicijas į aplinkinę teritoriją, kad pastatas galėtų būti kitoje sklypo pusėje, tačiau pagrindinis bendruomenės tikslas yra, kad išvis niekas nebūtų pastatyta.
Trūksta aiškių argumentų
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius sako, kad šiuo metu gyventojams yra sukilusios emocijos ir pirmiausia reikėtų nusiraminti bei ramiai išdėstyti savo argumentus.
„Susidarė įspūdis, kad gyventojai apskritai nori, kad to pastato nebūtų, o tokie formuojami lūkesčiai nėra labai pagrįsti. Detalusis projekto planas yra parengtas, tai reiškia, kad visuomenė buvo informuota apie tai, koks objektas ten atsiras, kokie jo parametrai ir pan. Tam tikri lūkesčiai yra jau suformuoti. Savivaldybė ir teismų administracija, kurie yra užsakovai, matyt, jau yra nuėję pakankamai tolimą kelią planuodami šitą projektą. Tam, kad jis būtų atmestas, kad jį būtų uždrausta statyti, turėtų būti tikrai svarūs argumentai. Kol kas, iš tų diskusijų, kurios vyko, nelabai tų argumentų girdisi. Labiau atrodo spaudimas, emocijos, bet nelabai pagrįstos profesionaliais vertinimais“, – DELFI komentuoja M. Statulevičius.
Anot jo, tai, kad žmonės nebegalės statyti savo automobilių nemokamoje aikštelėje, negali būti argumentas stabdyti tokias investicijas ir boikotuoti pastatą, kuris atitinka valstybės ir viešąjį interesą.
„Man atrodo, kad tie argumentai kol kas silpnoki yra. Dabar kiekvienas naujas didesnis projektas susiduria su didele opozicija, kuri, deja, neretai yra neprofesionali. Mano nuomone, trūksta profesionalių, bet atvirų diskusijų – tiek vienoje, tiek kitoje pusėje turėtų kalbėti planavimo, projektavimo profesionalai, architektai, o ne žmonės, kuriems tiesiog emociškai tas pastatas yra nepriimtinas. Labai norėtųsi stipresnio savivaldybės palaikymo, nes šiuo metu investuotojai, vystytojai yra paliekami vieni. Vystytojai juk taip pat patys nesugalvoja ir nedaro, jie samdosi profesionalus, įvertina visas rizikas, kreipiasi į valdžios institucijas ir teikia savo pasiūlymus. Jeigu savivaldybė tam pritaria, ji turėtų vėliau ir ginti šias investicijas ir šiuos projektus, o ne nusišalinti. Nesinori konflikto, norisi diskusijos“, – teigia pašnekovas.
