Taip pat laidoje – 15min.lt politikos apžvalgininko Pauliaus Gritėno ir Lrytas.lt politikos apžvalgininko Vytauto Bruverio komentarai.

Pone Ušackai, jūsų kompetencija užsienio politikoje abejonių nekelia. Ar todėl jūs savo kalboje akcentavote vidaus reikalus, ar netgi labiau socialinę padėtį?

Žinote, užsienio politikai yra išvestinė iš žmonių gyvenimo, lūkesčių, vilties ir tos valios, kurią turi parodyti Lietuvos valstybė tam, kad atneštume naują proveržį, kad Lietuva turėtų tikslą, ambiciją, kurią, mano nuomone, mes praradome sulig įstojimu į Europos Sąjungą ir NATO. Mes praradome ir viltį, ir orientyrą, kur ir kodėl mes dirbame.

Taip, bet jūs jaučiate, kad jūsų stiprybės žmonėms rūpi mažiausiai, o labiausiai rūpi tai, su kuo nesate siejamas – su kasdienio gyvenimo gerėjimu?

Visų pirma noriu priminti žmonėms, kad esu lietuvis, žemaitis, man žinomi skausmai, ir kuo gyvena Lietuvos žmonės. Žinau apie socialinį neteisingumą, žinau apie susipriešinimą, neviltį, kodėl žmonės išvažiuoja iš Lietuvos. Aš tuo užsiiminėjau kaip ekspertas, subūręs įvairių ekspertų grupę, aiškindamasis ir teikdamas Lietuvos vyriausybei rekomendacijas, ką reikia daryti, kad žmonės sugrįžtų į Lietuvą, kad žmonės tikėtų, kad čia galima kurti ir gyventi, turėtų orų ir laimingą gyvenimą.

Jūsų pareiškimas dėl kandidatavimo daugeliui turbūt pasirodė kaip logiška jūsų karjeros tąsa – daugiau nei 20 m. stebiu jūsų karjerą, turbūt nuo to laiko, kai sugrįžote iš Briuselio į užsienio reikalų ministeriją ir tapote politikos departamento direktoriumi. Gali susidaryti įspūdis, kad prezidento rinkimai turbūt pastaruosius keliolika metų buvo jūsų apmąstymų objektas. Kada pradėjote rimtai svarstyti?

Tikrai buvo prieš 10 m. Jau tada buvo raginimų, kvietimų, kad aš kandidatuočiau, tame tarpe – iš labai rimtų Lietuvos politikų. Bet rimtai pradėjau galvoti prieš metus, kai priėmiau sprendimą netęsti diplomatinės tarnybos atstovaujant Europos Sąjungai, sugrįžti į Lietuvą, save išbandyti.

Matau, kad pirmiausia Lietuvos valstybės vadovo kompetencijai Lietuvos Konstitucijoje yra reikalavimas suvokti tarptautinius santykius ir jų sudėtingumą, vadovauti Lietuvos užsienio politikai ir nacionaliniam saugumui bei skirti teisėsaugos organų vadovus, ir neišvengiamai turėti savo viziją, lyderystės savybes, kurias aš, mano nuomone, turiu. Esu dėkingas likimui, kad per tuos 28 metus man buvo lemta atstovauti Lietuvai ir Europos Sąjungai sudėtingiausiuose pasaulio kraštuose nuo Amerikos iki Afganistano, nuo Didžiosios Britanijos iki Rusijos. Aš ten įgijau tikrai unikalią patirtį, kurią, jaučiu, galiu ir privalau pasidalinti su Lietuva.

Jūsų diplomatine patirtimi ir kompetencija užsienio politikoje mažai kas abejoja. Bet kuriuo atveju, siūlau pažiūrėti, ką apie jūsų kandidatūrą kalba 15min.lt ir Lrytas.lt apžvalgininkai.

P. Gritėnas: Aš sakyčiau, kad jis yra žmogus, kurio pagrindinis koziris turbūt yra jo gyvenimo aprašymas, jo diplomatinė karjera. Jis visgi turi darbo Afganistane, kaip Europos Sąjungos ambasdoriaus, patirtį. Turi patirtį kaip užsienio reikalų ministras, kaip ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tai jį skiria iš kitų kandidatų. Kita vertus, turint galvoje tai, kad prezidentas Lietuvoje dažnai matomas kaip vidaus politikos žaidėjas, Vygaudui Ušackui gali būti sudėtinga, nes vidaus politikoje jis neturi nei didelių partnerių, sąjungininkų, nei žmonių, kurie išreikštų paramą, džiaugtųsi Vygaudo Ušacko sprendimu.

Paulius Gritėnas

Vytautas Bruveris: pagrindinis trūkumas – jis būtų iš esmės vien tik diplomatas, žmonės jį suvoktų tik kaip diplomatą, žmogų, kuris tikrai išmano reikalus, ir apskritai išmano reikalus tik užsienio politikos srityje. Matosi, kad jis pats greičiausiai suvokia šitą pavojų, matyt, neatsitiktinai ši jo pirmoji programinė kalba buvo skirta iš esmės vien tik vidaus politikai, jis tarsi siekia įtikinti, kad jis išmano viską ir išmano tuos dalykus, kurių mūsų visuomenė, aišku, nepagrįstai reikalauja iš prezidento, t.y., vidaus politikos, ekonomikos dalykai ir pan. Bet aš įsivaizduoju, kad jo įvaizdyje gali būti šis pavojus.

Antras dalykas, kurį stengsis labai akcentuoti, ir kurį stengsis primesti jo konkurentai ir visi priešininkai – prorusiškumas, kuris, mano nuomone, dabar yra daugiau tariamas, primetamas, tačiau jau labai aiškiai matosi tos pastangos jį padaryti vienu iš dviejų pagrindinių Rusijos agentų prezidento rinkimuose šalia Skvernelio. Ir trečia – jo asmeninės, kaip žmogaus ir kaip viešojo veikėjo, savybės. Jis pernelyg kostiumuotas ir lakuotas diplomatas, pernelyg sausas, ir pernelyg suvokiamas kaip sistemos, elito, išrinktųjų rato atstovas.

Pone Ušackai, nesate populiariausias Tėvynės sąjungos galimas kandidatas, daugiausia kelia Ingridą Šimonytę. Ji dar nieko nesako, vis juokauja, koks bus jos sprendimas. Jūs užbėgate už akių partijai. Kodėl?

Todėl, kad aš padariau sprendimą. Manau, kad Lietuvai reikalinga mano kompetencija. Grįžau į Lietuvą dalintis savo patirtimi, lyderystės įgūdžiais, ir manau, kad galėčiau būti geriausias Tėvynės sąjungos atstovas rinkimuose dėl Lietuvos prezidento posto.

Kodėl jūs esate tos partijos narys?

Todėl, kad išpažįstu tas vertybes: krikščioniškas vertybes, Lietuvos patriotiškumą. Kaip ir visi, esu kilęs iš Sąjūdžio, ir remiu ypatingai Gabrieliaus Landsbergio modernizavimo darbotvarkę, balsavau už jį, padėjau jo kampanijos metu. Jo atsivėrimas ir tai, kad jis pradėjo visiškai naują politinį gyvenimą Lietuvoje, atvirą konkurenciją, kviečiant, kad dalyvautų ir partiniai, ir nepartiniai, ir balsuotų ne tik partijos nariai – manau, tai yra nauja banga, naujas įkvėpimas, reikalingas Lietuvos politiniam gyvenimui.

Į partiją jūs įstojote tada, kai prezidentė pareikalavo, kad atsistatydintumėte iš užsienio reikalų ministro pareigų ir jau buvote skiriamas Europos Sąjungos ambasadoriumi ir misijos vadovu Afganistane. Kodėl stojote į partiją, kuri jūsų net negynė?

Kadangi buvau komandos žmogus, Andriaus Kubiliaus vyriausybės narys, sunkiausiais Lietuvai metais, finansinės krizės metais. Dirbome kartu, mačiau, kaip dirba mano komandos draugai, mačiau, kad mes turime bendras vertybes, sergame už Lietuvą, siekiame prisidėti prie Lietuvos ekonomikos atkūrimo, tame tarpe ir diplomatijoje, aš jaučiau ir jaučiu, kad esu šios bendruomenės narys.

Vygautas Ušackas announces his decision to stand in next May's presidential election

Jūs į vyriausybę buvote pakviestas kaip diplomatas profesionalas, kuriuo asmeniškai pasitikėjo Andrius Kubilius. Buvote tarp žmonių, kurie atkūrė Liberalų sąjungą, bet nebuvote tos sąjungos narys, turbūt dėl to, kad buvote karjeros diplomatas, nenorėjote būti siejamas su nė viena partija. Ir Tėvynės sąjunga – tada, kai nutraukėte bet kokią politinę veiklą Lietuvoje, išvažiavote dirbti Europos Sąjungos diplomatu į Afganistaną. Nepadarėte klaidos?

Nemanau, nes planavau sugrįžti į Lietuvą, ką ir padariau. Jau tuo metu aš mačiau, kad mano artimiausi bendradarbiai, kurie dirbo mano kabinete – Radvilė Morkūnaitė, Paulė Kuzmickienė, Gabrielius Landsbergis – aš jais tikiu, pasitikiu, aš juos rėmiau ir tiesiog norėjau būti tos bendruomenės narys, kuo aš ir tapau.

Siūlau pasižiūrėti, ką apie galimą Tėvynės sąjungos paramą jums kalba politikos apžvalgininkai.

P. Gritėnas: Tėvynės sąjunga, sakyčiau, jam senokai buvo tokia nustumta į šalį platfoma, daugiau asmeninės ambicijos galiojo. Vygaudas Ušackas turbūt manosi peraugęs Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus. Aš manyčiau, kad diplomatinė karjera, visas jo įvaizdis neabejotinai yra patrauklesnis tiem dešiniesiems rinkėjams, tiems, kurie pozicionuoja save su tam tikru elitu. Vygaudas Ušackas lyg ir turėtų būti tos pusės kandidatas, bet jis bent jau kol kas šalinasi tos pusės paramos.

Man atrodo, kad jis taip plačiai šaudydamas gali nepataikyti nei į vieną socialinę grupę ir likti toks saugus kandidatas, už kurį tu gali balsuoti, manydamas, kad neturi konkrečių pažiūrų, bet štai, yra Vygaudas Ušackas, kuris turi diplomatinę patirtį, ir ją atsineš – turint gavoje, kad prezidentas yra užsienio politikos formuotojas. Būtent toks kandidatas be savybių.

V. Bruveris: matyt, jis kažkaip galvojo, kas bus, jei konservatorių partija jo neparems ir jis nebus konservatorių partijos kandidatas. Matyt, jau seniai yra apsisprendęs tiesiog žūtbūt dalyvauti prezidento rinkimuose, nepaisant to, kokie bus santykiai su partija. Tai, kad šie santykiai bus nelabai sklandūs ir gali baigtis tiesiog viešomis skyrybomis, matome jau dabar.

Vytautas Bruveris

Vis dėlto, pati ta situacija, kai partija oficialiai iškelia kitą kandidatą, ponas Ušackas, būdamas partijos nariu, vis tiek kandidatuoja prezidento rinkimuose ir taip iš esmės kiša koją ir sieja sumaištį dešiniojo elektorato viduje, tam kitam kandidatui situacija iš tiesų nelogiška. Bet nepaisant to, jeigu daugmaž civilizuotai partija ir ponas Ušackas išsiskirtų, aišku, sumaištis dešiniajame elektorate liks.

Pone Ušackai, viešas skyrybas prognozuoja V. Bruveris, ir panašu, kad jis teisus kalbėdamas apie jūsų galimybes, nes jus skyriai kelia ne kaip pagrindinį kandidatą, jūs vis dar esate palaikomas partijos mažumos. Aišku, visaip gali susiklostyti, daug kas priklauso nuo I. Šimonytės. Bet kas, jeigu jūsų neiškelia?

V. Ušackas: Noriu pakartoti: sieksiu būti visų Lietuvos žmonių prezidentu,nepriklausomai nuo partiškumo, politinių pažiūrų, tikėjimo ir tautybės. Aš tikiu Lietuvos žmogaus galia ir siekiu, kad Lietuvoje būtų sukurtos sąlygos, kad čia mes galėtume saugiai ir oriai gyventi. Tam nereikia būti susietu su politine partija.

Pone Ušackai, situacija gali būti tokia tragikomiška: jūs turite partijos bilietą, einate į prezidentus, o partija kelia kitą.

V. Ušackas: Aš pasiruošęs konkurencijai, tą ir deklaravau šiandieną. Tikiuosi, kad Tėvynės sąjungos organizuoti išankstiniai rinkimai, atranka vyks oriai, garbingai ir džentelmeniškai, o ne šmeižtu, melu ir prasimanymais.

Ką jūs turite omenyje?

Informacinėje erdvėje lipdomos etiketės ir skleidžiamos įvairiausios fake news apie Vygaudą Ušacką.

Pavyzdžiui?

Apie tą patį prorusiškumą.

Pone Ušackai, turbūt daug kam kliūna jūsų krepšiniai su Rusijos politikais, jūsų sėdėjimas sporto halėje šalia Ivanovo, aišku, tuo metu jūs buvote užsienio reikalų ministras, jis atskrido kaip VTB lygos vadovas. Bet kuriuo atveju, daugelis jūsų pasisakymų kaip „don`t kill the messenger“, apie tai, kad reikia palaikyti santykius, kokie jie bebūtų – daug kam, ypač Tėvynės Sąjungai, tai nepatinka.

Bet negalima manęs vadinti Kremliaus agentu, Putino atstovu, ką kalba kai kurie jau dabar besiskelbiantys kandidatai. Tai žeidžia mane, mano šeimą, draugus, ir tai visiškai neatitinka mano tikėjimo, vertybių ir darbo, kurį aš dariau gindamas Lietuvos ir Europos Sąjungos interesus Rusijoje.

Pone Ušackai, kas finansuoja jūsų rinkimų kompaniją?

Aš, iš savo šeimos santaupų.

Kiek laiko tai darysite? Suprantu, kad ES ambasadoriaus Afganistane, kur jūs vykdėte dvigubas pareigas – amabsadoriaus ir misijos vadovo – gyvenote be šeimos, turbūt dar už tai gaudavote priedą, – atlyginimas turėjo būti keliasdešimt tūkstančių eurų per mėnesį. Bet kuriuo atveju, jūs turite finansinių rėmėjų?

Turiu savo šeimos finansines santaupas, kurias šiuo metu naudoju. Kai prasidės rinkiminė kampanija, pagal įstatymą bus atidarytos sąskaitos, kas galės finansuoti, kaip numato rinkimų įstatymas.

Jūsų aplinkoje yra pastebėtas prieštaringos reputacijos verslininas Gediminas Žemelis. Teko girdėti, kad jis dalyvavo vakarienėse, kur rinkosi jūsų rėmėjai. Žemelis yra aiškiai susijęs su Rusijos valdžia, jūs tai žinote...

Aš tik noriu pasakyti, kad jokių bendrų reikalų su Gediminu Žemeliu neturiu, ir jokių bendrų rinkimų kampanijų finansavimo grupelių aš nerinkau.

Ar jis gali būti tarp tų žmonių, su kuriais jūs tarėtės, ar dalyvauti prezidento rinkimuose?

Tikrai ne.

Kada jūs matėtės paskutinį kartą?

Senokai.

Kada senokai?

Galbūt kai buvome Maskvoje.

Ar tiesa, kad jūsų kampaniją ketina finansuoti pasiturintys Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai?

Tai jų parama gali būti tiktai politinė, nebent jeigu yra Lietuvos piliečiai. Tuo metu, kai jie galės finansuoti, aš priimsiu finansavimą, kuris yra numatytas pagal rinkimų įstatymą.
Kokias pareigas jūsų komandoje užims Kauno vicemeras Povilas Mačiulis?

Mes matysime, kadangi šiuo metu turiu savanorių būrį, kurių tarpe yra ir Povilas Mačiulis, ir daugelis kitų žmonių. Savanorių štabo vadu yra vienas iš laisvės šauklių, mano geras draugas Algirdas Kaušpėdas.

Taip, jį šiandien visi matė stovint šalia jūsų. Matėsi ir Rimas Kurtinaitis, Vytautas Masalskis, Virgis Stakėnas...

Taip, tai mano draugai, rėmėjai, kurie mane remia politiškai, asmeniškai, o štabas susidarys, kai prasidės rinkiminė kampanija. Šiuo metu aš pradėjau politinę kampaniją rinkimams į Lietuvos prezidentus. Turint omenyje, kad Tėvynės sąjunga pirmą sykį Lietuvoje organizuoja išankstinius rinkimus. Tikiuosi, kad visiems kandidatams bus lygios sąlygos.

Vygaudas Ušackas paskelbia, kad kandidatuos į prezidentus

Ar su P. Mačiuliu kalbate ir apie tai, kaip galėtų būti paveiktas visuomeninis judėjimas „Vieningas Kaunas“, kad jis paremtų jūsų kandidatūrą prezidento rinkimuose? Nes P. Mačiulis yra vienas iš jų lyderių.

Mes apie tai nekalbame, nors aš kalbu ir su Visvaldu Matijošaičiu kaip Kauno meru, neseniai mes matėmės viename iš kultūrinių renginių, tačiau jo paramos ir kitų paramos šiuo metu aš neprašau.

P. Mačiulis jus remia, tai yra akivaizdu.

Taip, jis yra mano draugas, bendramintis. Noriu pakartoti, kad sieksiu būti visų Lietuvos žmonių prezidentu. Kai atitinkamu metu kažkas pasiūlys paramą, aš ją svarstysiu, tai normalus procesas politikoje.

Viktoras Uspaskichas sako, kad jūs – pats geriausias kandidatas. Jums reikia jo paramos?

Tikiuosi, kad tai ne vienintelė nuomonė, išsakyta Lietuvos žmonių.

Bet kuriuo atveju, jums patinka, kad jus palaiko V. Uspaskichas? Jums reikalinga tokia parama?

Niekada nesakau niekada. Nenoriu dabar bėgti prieky garvežio. Ateis laikas, kai bus svarstoma kitų parama, tada žiūrėsime, kiek tų žmonių vertybės ir politinės nuostatos atitinka manąsias.

Ar tiesa, kad V. Uspaskichas prieš keliolika metų, kai dar partija buvo aukštumoje, siūlė jums būti Darbo partijos pirmininku?

Buvo tokių juokelių iš jų.

Juokelių, sakote?

Aš manau, kad tai buvo juokeliai. Nes dar buvo kitas juokelis, kai aš buvau vyriausias derybininkas, jis tuo metu buvo Seimo ekonomikos komiteto pirmininkas, aš jį bandžiau sudominti Europos Sąjunga. Buvo sunku, kol pasakiau, kad ES padės finansais, tada jis iš karto sakė: žinote, gal tapsite mano patarėju? Sakiau, gal ačiū.

Jūsų ryšys senas ir geras?

Aš, kaip ir jūs, visus pažįstu Lietuvoje. Lietuvoje ne tiek daug žmonių, kad nepažintum.

Priimtumėte iš jo finansinę paramą?

Ne.

Kodėl?

Todėl, kad abejoju jo finansiniais šaltiniais ir jų skaidrumu.

Jei Tėvynės Sąjunga nekels jūsų kaip kandidato, jūs pats išeisite iš partijos?

Apie tai nekalbu ir nesvarstau, kadangi mano patirtis ir kompetencija liudija, kad esu geriausias kandidatas atstovauti Lietuvos žmonėms šioje svarbiausioje pareigybėje – Lietuvos prezidento poste. Užsienio politikos patirtis, lyderystė ir žinojimas, ko reikia Lietuvai – laiminčios Lietuvos vizija.

Ar kas nors galėtų nutikti tokio, kas galėtų pakeisti jūsų sprendimą, kas priverstų jus nekandidatuoti?

Aš padariau sprendimą, nebent manęs žmonės neparems. Bet aš būsiu Lietuvos žmonių kandidatas.

Kandidatų gausa, jūsų nuomone, jums yra naudingas faktorius? Kandidatų, panašu, bus kaip prieš keliolika metų prezidento rinkimuose, kai Rolandas Paksas laimėjo rinkimus. Ta kandidatų gausa gali turėti įvairių poveikių rezultatams. Kaip jūs vertinate?

Aš į tai žiūriu labai normaliai. Tai – gyvenimo raiška, vienas iš momentų, kai yra norinčių. Aš tikiu Lietuvos žmogaus politine branda, tikiu, kad jie pasirinks tą, kuris labiausiai atliepia jų lūkesčius, kuris turi viziją ir kompetenciją, reikalingą Lietuvos prezidentui. Manau, aš tokią turiu užsienio politikoje, tarptautiniuose santykiuose, savo draugų rate visame pasaulyje nuo Rytų iki Vakarų, ir savo viziją, kurią pristatau kaip laiminti Lietuva.