Kaunui tenkančios audros ir liūtys tokius didelius nuostolius šį sezoną sukelia jau antrą kartą - rugpjūčio stiprios liūties nuostoliai taip pat siekė trečdalį milijono, iš jų - 204 tūkst. eurų vien Kauno regione, teigiama „Lietuvos draudimo“ pranešime.
„Vakarykštės liūties padariniai - užlietas gyventojų turtas, yra būstų, kuriuos liūtis sėmė, pasak gyventojų, visą naktį. Kol kas didžiausios registruotos žalos - po beveik 5000 eurų - dėl užliejimų visame bute, name, kai liūties metu apsemti kambariai. Turime ir pranešimų apie paskendusius ar garaže užlietus automobilius - tokiais atvejais žala atlyginama tiems klientams, kurie turi „Kasko“ draudimą. Taip pat registravome žaibo įtrenkimą į saulės kolektorių, po kurio šis nebeveikia“, - apie praėjusios nakties liūčių padarinius pasakojo „Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis.
Jis pridūrė, kad Kauno gatvės trečiadienio rytą buvo virtusios upėmis, kuriose matėsi paskendusių automobilių.
Pasak „Lietuvos draudimo“ eksperto, daugiausia pranešimų dėl liūties apsemto gyventojų turto būstuose. Taip pat į bendrovę ėmė kreiptis klientai, kuriems dėl žaibo išlydžio sugedo kompiuteris, televizorius, kiti elektroniniai buities prietaisai. Prognozuojama, kad iš viso antradienio liūties nuostoliai palies 350-450 klientų, jiems atlyginti prireiks trečdalio milijono (300 tūkst.) eurų.
Bendrovės duomenimis, šiemet liūtys su žaibais ir audros jau padarė žalos gyventojų turtui už beveik milijoną eurų. Per 8 didesnes šią vasarą siautusias audras nukentėjo daugiau nei pusantro tūkstančio klientų, daugiausia nuostolių sukėlė audros, apie trečdalį - liūtys, ketvirtadalis gamtos žalų įvyko ne dėl pačios audros, bet dėl žaibavimo sukeltų padarinių.
Draudimo ekspertai sako, kad vasarą audrų ir žaibavimų bei liūčių nuostoliai išauga keletą kartų, lyginant su kitais metų laikais. Pavyzdžiui, „Lietuvos draudimo“ gamtos jėgų žalų statistika rodo, kad pernai dėl gamtos išdaigų gyventojams atlyginta 1,4 mln. eurų nuostolių, iš jų milijonas eurų išmokėta vien vasaros sezono metu.
Patyrusiems žalą gyventojams ekspertai primena, kad pirmiausia reikia imtis neatidėliotinų gelbėjimo veiksmų, jei reikalinga iškviesti avarines tarnybas, registruoti įvykius klientai gali jiems patogiausiu būdu - telefonu ar internetu, užregistravus įvykį žalų ekspertas susisieks dėl apžiūros laiko. Esant galimybei, patariama patirtus nuostolius nufotografuoti telefonu. Liūties ir vandens sukelti nuotoliai bus vertinami turtui išdžiūvus, kad būtų galima tiksliau nustatyti nuostolių dydį.
ELTA primena, kad vasaros pradžioje Lietuvoje kai kuriuose regionuose fiksuota stichinė sausra, o liepą bei rugpjūtį šalį nusiaubė kelios lokalios, tačiau didelių nuostolių sukėlusios liūtys ir audros. Nepaisant padidėjusių žalų gyventojų ir įmonių turtui, specialistai džiaugiasi, kad Lietuvai bent jau pavyko išvengti miškų gaisrų, šiemet ypač skaudžiai nusiaubusių kitas šalis, teigiama draudimo bendrovės BTA pranešime.
„Jau 2017 metus dėl gamtos stichijų padarytų žalų tarptautinė perdraudimo kompanija „Munich Re“ oficialiai pakrikštijo nuostolingiausiais metais nuo pat 1977-ųjų. Tiesa, pernai pasauliniu mastu didžiausias žalas padarė Jungtines Amerikos Valstijas siaubę uraganai, o šiemet nuostolius skaičiuoja karščio, miško gaisrų bei purvo nuošliaužų nualinta Europa“, - pranešime teigė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Pasak jo, Lietuva tikrai gali džiaugtis išvengusi didelio masto miškų gaisrų, nusiaubusių kaimyninę Latviją ir itin daug žalos padariusių Švedijoje. Tačiau, draudikų teigimu, gyventojų bei įmonių turtas šiemet nuo vasarą užklupusių stichijų kentėjo dar labiau nei pernai, kai užfiksuoti rekordiniai nuostoliai.
„Šių metų vasaros nuostoliai, preliminariais duomenimis, maždaug dešimtadaliu didesni nei pernai, o tai reiškia, kad ir toliau gamtos stichijų žalos nepasigaili nei žmonių, nei verslo. Lyginant su 2016 m., nuostoliai laikosi išaugę 30 proc. BTA duomenimis, šiemet daugiausia žalos padarė liūtys ir žaibai. Pavyzdžiui, vien birželio 21 d. audros nuostoliai siekė per 200 tūkst. eurų, o liepos mėnesį fiksuotų įvykių dėl liūčių skaičius buvo 3 kartus didesnis nei birželį“, - pranešime teigė M. E. Goliančikas.
Didžiausias rugpjūčio mėnesio įvykis - audros metu sugriuvęs statinys. Nuostoliai viršys 35 tūkst. eurų.
„Netrūko ir žaibo iškrovos padarytos žalos. Dažniausiai tokiais atvejais nukenčia namų šildymo reguliavimo sistemos, vartų automatika, smulki buitinė technika. Esame paskaičiavę, kad nuostoliai tokiais atvejais vidutiniškai siekia apie 350 eurų“, - teigia specialistas.
Įsigalint ekstremalesnėms klimato sąlygoms ir stichiniams gamtos reiškiniams vis dažniau pasiekiant Lietuvą, specialistai siūlo nesitikėti, kad šio globalaus reiškinio padarinių pavyks išvengti.
