– Pradėkime nuo pažinties. Papasakokite trumpai, kas esate ir kaip susižavėjote kelionėmis?
– Esame Agnė, Silvestras ir mūsų naujausias šeimos papildymas Kastytis, dabar turim ir savo kelioninį pseudonimą – „Samsonai Keliauja“. O viskas prasidėjo, kaip mėgstame sakyti, nuo žvilgsnio – susipažinome 2014 metais Liepos 25 d. Gelgaudiškyje kino stovykloje, buvome palapinių kaimynai. Po mažiau nei mėnesio kartu iškeliavome į mūsų pirmąją tarptautinę kelionę – Taliną ir Helsinkį. Paskui Agnė per studentų mainų programą iškeliavo į Ispaniją, beveik pusei metų, tačiau Silvestras jau po 13 dienų atvyko pas ją, ir, žinoma, nuo tos akimirkos iki šios dienos nebuvome išsiskyrę ilgiau nei vienai dienai. Marokas, Andora, Portugalija, autostopu važiavome nuo Paryžiaus iki Lietuvos, praleidome tris mėnesius Islandijoje. Ten ir susižadėjome, lyjant, ant kalno, ledo šalyje – Islandijoje, buvo nuostabu ir nepakartojama! Mūsų pagoniškos jungtuvės Vilniuje prie aukuro įvyko lygiai po metų nuo to lemtingo žvilgsnio Gelgaudiškyje Liepos 25 d. O paskui, Medaus metai aplink pasaulį – 40 šalių, važiavome autostopu, keliavome vietiniais transportais, stengėmės kuo dažniau apsistoti pas vietinius. Grįžę netrukus pradėjome laukti mūsų Kastyčio, lankėmės tik Baltarusijoje ir Ukrainoje, o sulaukėme 2017 m. birželio 24 d. – per Jonines. Dabar juokaujame, kad pagaliau kaip reikiant švęsime Jonines!
– Gimus vaikui, daugelio šeimų keliavimo įpročiai pasikeičia, kaip buvo jūsų šeimoje?
– Vienos kelionės baigiasi, bet jas pakeičia kitos. Iš pradžių pradėjome atsargiau – 3 savaičių rimtesnė kelionė buvo prie jūros. Tačiau natūraliai ėmėme dažnai keliauti kartu po Lietuvą, nes Silvestrui tenka įvairiausiose vietose filmuoti. Paskui po truputį drąsėjome – Kipras, Šri Lanka. Po jų Baltijos šalys. Turbūt mūsų kelionių esmė niekada nesikeičia – meilė pamatyti ir patirti pasaulį, tai mūsų varomoji jėga. Keičiasi tik transportas, nakvynių pobūdis, kilogramai – jei po pasaulį važiavome autostopu su virš 20 kg kuprinėmis, tai dabar ir Kipre, ir Šri Lankoje nuomojomės automobilius, ir, be abejo, kuprines pakeitėme į lagaminus, palapines ir nakvynes pas vietinius – į viešbučius. Tačiau kelionių alkis niekur nedingo, stengiamės kuo daugiau pamatyti ir patirti. Žinoma, mūsų Kastyčio laimė ir sveikata yra pirmoje vietoje, todėl bandome kuo geriau viską suderinti. Bet tikrai nesame tie žmonės, kurie „keliauja“ pagulinėti į paplūdimius, o savo vaikus palieka namuose. Mes norime viską patirti drauge, kaip šeima, jei kažko negalime, vadinasi, reikia mažumėle palūkėti. Norime, kad mūsų mažasis superherojus stipriai pamiltų šį pasaulį, išvystų savo galimybes ir atrastų savo kelią.
– Dėl ko buvo labiausiai neramu keliaujant su kūdikiu į Šri Lanką?
– Silvestras tėviškai buvo ramus, o Agnė, labiausiai jaudinosi dėl uodų platinamos dengės – skiepų nėra, o apie pasekmes daug girdėjome Paragvajuje, iki paskutinių dienų dvejojome dėl kelionės, tačiau ryžomės ir tikrai nesigailime.
– Ką dabar darytumėte kitaip?
– Jei apsidairius aplink save, išvydus savo laimingą sūnų ir mylimąjį/ą jautiesi laimingas, reiškia niekada neabejok dėl savo praeityje padarytų sprendimų, visa kita yra smulkmenos. Taip pat ir kelionėje – jeigu po visų nuotykių jautiesi toks pilnas įspūdžių ir gražių prisiminimų, tada viskas gerai.
– Daugelį tėvų gąsdina kelionė lėktuvu su vaiku? Kaip jūs buvote tam pasiruošę?
– Kastytis dar buvo visai mažytis 5 mėn. su puse Kipre ir 7 mėn. su puse Šri Lankoje. Skrydžių laikas buvo jam patogus miegui – į Šri Lanką skridome per naktį, todėl praktiškai visą laiką pramiegojo, turbūt dar Lietuvoje pripratome, kad kai tik kur nors atsisėdame važiuoti, Kastytis iškart eina pamiegoti, kad atsibudus galėtų kibti į įspūdžius. Labai padeda tai, kad Agnė maitina krūtimi, todėl per pakilimą, nusileidimą mūsų mažyliui neužgula ausyčių. Stengiamės pasiimti kokių nors naujų žaislų į lėktuvą, visada kalbame, viską pasakojame kas vyksta. Be to, mūsų Kastytis nuo mažų dienų labai mėgsta knygutes.
– Ką būtina pamatyti Šri Lankoje?
– Keliavome išnuomotu automobiliu, todėl turėjome visišką laisvę. Azijoje esame daug kur buvę, todėl kaip ir visada stengėmės pasirinkti ne tokias turistines vietas, (nors šalies žymiausios, virš 300 m aukščio uolos – Sigirijos ir kultūros centru vadinamo Kandi miesto nepraleidome) labiau norėjome pamatyti kasdienį gyvenimo ritmą, džiungles, kalnus, ryžių ir arbatos laukus, vietinius žmones, išsimaudyti Indijos vandenyne, paragauti vietinio maisto, žuvies, buvome labai pasiilgę kokosų!
– Minėjote, kad vaikams ten visi labai draugiški, tiesa? Kokie yra vietiniai gyventojai?
– Vietiniai labai draugiški. Kadangi prieš tai esame buvę Indijoje, tikėjomės, kad šrilankiečiai bus labai panašūs. Vis dėl to jie santūresni, jautėmės, kad sutinka labai šiltai, pakalbina su šypsena, kažko paklausia apie mažylį, bando jį prajuokinti. Vietinėse kavinėse taip pat sulaukdavome labai malonaus dėmesio, draugiškai prieidavo, pasiimdavo savo vaikus, šnekindavo mūsų Kastytį, jam dėmesys tiek Šri Lankoje, tiek Kipre labai patiko. Bet vėlgi, vietose kur pilna turistų, gal tokio dėmesio ir nebūtų.
– O kaip dėl maisto? Ką valgėte jūs patys, ką egzotiško ragavote? Ką valgė vaikas?
– Ryžiai, žuvis, papajos, bananai, kokosai ir kiti vaisiai – turbūt buvo pagrindinis mūsų meniu. Kastytis visa tai ragaudavo per mamytės pieną, tik kelis kartus pats ragavo bananus ir kartą išsireikalavo kokoso. Nesenai tik buvome pradėję primaitinimą, todėl papildomai dėl mitybos nerizikavome. Vežėmės iš Lietuvos košių, vaisių tyrelių iš pakelių.
– Kiek laiko praleidote ir kiek rekomenduotumėte?
– Šri Lankoje praleidome dvi savaites, o rekomenduotume kuo ilgiau. Iš tikrųjų sunku buvo suspėti viską pamatyti ir padaryti ką norėjome, tačiau kai keliauji su vaikais, viskas vyksta kur kas lėčiau nei buvome pripratę, bet mylime šį naująjį mūsų etapą. Viskas sukasi dabar aplink mažylį. Sunku apsakyti jausmą, kai išvysti jo reakciją, kai jis pirmą kartą pamato laisvėje dramblį. Žinau, kad jis to neprisimins, bet tikime, kad visi potyriai lieka, o mūsų tėvų ir sūnaus ryšys tik stiprėja viską patiriant drauge.
– Ar teko patirti kokių nors situacijų, kurios sukėlė nemalonias emocijas, baimę ir pan.?
– Mes jau daug ką matėme, todėl nėra taip lengva mus įbauginti. Bet nesklandumai prasidėjo vos tik nusileidus, kai mūsų automobilio nuomotojas dingo be žinios, o galiausiai kai pavyko susisiekti, gavome visai ne tą mašiną, kurią buvome sutarę. Be to, sutikome ir kelis itin karšto būdo vyrukus, kurių tuščio turistinio autobusiuko šoną švelniai brūkštelėjome veidrodėliu, o jų reakcija prilygo tragiškam auto įvykiui. Užteko dvidešimt eurų vietine valiuta nuslopinti jų į aukštumas šokusiam balso tonui ir mostams. Tokioje kelionėje, kur niekas neįskaičiuota, visada patirsi tai ko nesitikėjai, bet mus žavi toks kelionių būdas.
– Kas labiausiai patiko, o kas – ne?
– Patiko gamta, kalnai, ryžių ir arbatos laukai, vandenynas, maistas, žmonės, gyvūnai, nepatiko – sostinė Kolombo, vienas didelis chaosas, o vairuoti ten buvo ypač didelis nuotykis.
– Kaip dėl skiepų vaikui? Ar teko daryti kokius nors papildomus?
– Nemažai skaitėme ir domėjomės apie skiepus, todėl nieko papildomai nedarėme.
– O kaip dėl dokumentų? Ar reikia paso/vizos vaikui?
– Paso be abejo vaikui reikia, o mes patys kreipėmės dėl išankstinės vizos, kad nelauktume eilėje, o Kastyčiui iki 12 metų vizos nereikia, reikėjo užpildyti tik imigracijos anketą.
– Tai nebuvo jūsų pirmoji kelionė su vaiku, skridote į Kiprą. Tai kur patogiau su vaiku – Kipras ar Šri Lanka?
– Sąlygos geresnės be abejo Kipre, eismas saugesnis, taršos lygis kur kas mažesnis nei, pvz., Šri Lankos sostinėje Kolombo, nėra uodų, kurie platintų rimtas ligas, maisto kokybės standartai aukštesni. Tačiau Šri Lanka mus tikrai labai sužavėjo, tai šalis kurioje telpa daug gamtos stebuklų. Mums ir Kastyčiui tikrai nebuvo nuobodu, ar tai būtų beždžionės bėgiojančios per kelią, įstabaus grožio kalnai ar spindintys kriokliai.
– Ką patartumėte kitiems, išsiruošusiems į tokią kelionę?
– Pirmiausia – nebijoti, neverta nepagrįstai bijoti, jeigu jau nusprendėte, kad norite ryžtis į tokią kelionę su vaiku, geriau skirti tą laiką domėjimuisi, kaip saugiai ir maloniai praleisti laiką. Skaitykite kitų keliautojų patarimus, apsvarstykite, kokie yra geriausi būdai, ir pirmyn.
– Kur planuojate keliauti artimiausiu metu?
– Turime svajonę aplankyti visas pasaulio šalis, tačiau dabar taip išėjo, kad Kastytis keliauja po salas, tad spalį mūsų nuotykiai tęsis Šiaurės Airijoje ir Airijoje, bet, žinoma, turime nemažai idėjų ir planų naujiems iššūkiams.
