Priėmusi šį sprendimą, Lietuva taptų viena pirmųjų pasaulyje, įteisinusia virtualią buveinę, teigiama Ūkio ministerijos pranešime.
Pasak ūkio ministro Virginijaus Sinkevičiaus, Lietuvoje ir pasaulyje jau daug metų veikia įmonės, kurios neturi biurų, tokių įmonių darbuotojai kartais dirba ne tik skirtinguose miestuose, bet ir valstybėse. Visgi reikalaujama, kad tokios įmonės taip pat turėtų fizinį patalpų adresą, todėl dažnai jos registruojamos butuose arba ieškoma tarpininkų, galinčių suteikti patalpų adresą.
„Įteisinusi virtualią buveinę Lietuva taptų viena pirmųjų šalių pasaulyje, suteikiančių galimybę ne tik steigti įmonę bet kuriame pasaulio taške elektroniniu būdu, bet ir visą komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis vykdyti elektroninėje erdvėje. Beje, šis sprendimas būtų naudingas įmonėms, net ir turinčioms biurus“, – pranešime tvirtino V. Sinkevičius.
Šiuo metu steigiant įmonę, jos buveinė yra nustatoma pagal patalpų adresą. Dėl to nekilnojamojo turto neturintys įmonių steigėjai turi kreiptis į asmenis, turinčius patalpas ir gauti jų sutikimą registruoti įmonę. Pasirinkus virtualią buveinę turėtų būti nurodomas tik suteiktas elektroninio pristatymo dėžutės adresas Nacionalinėje elektroninių siuntų pristatymo informacinėje sistemoje.
Anot ministerijos, virtualios buveinės pasirinkimas palengvintų ir komunikaciją su valstybės institucijomis ir kitais asmenimis. Šiuo metu komunikacija dažnai yra neefektyvi, nes įmonių valdymo organai dažnai faktiškai nedirba registruotoje buveinėje. Taip pat būtų sumažinta našta, atsirandanti siunčiant dokumentus registruotu laišku įmonės buveinės adresu ir panašiai.
Šiuo metu galiojančios Civilinio kodekso nuostatos, reguliuojančios juridinių asmenų buveinę, įtvirtintos beveik prieš du dešimtmečius ir nenustato jokių alternatyvų, tokių kaip virtualios buveinės pasirinkimas. Prieš 8 metus Civiliniame kodekse buvo atsisakyta pareigos įmonės buveinės adresą nurodyti įstatuose, nes buveinės adreso keitimas buvo vienas iš dažniausiai keičiamų duomenų.