Socialine gerove besimėgaujantys tautiečiai net nebando ar nenori suprasti tų, kurie tiesiog neturi pajamų kokybiškam ar net nekokybiškam maistui, jei jį pirktų Lietuvos prekybos centruose. Tokiu atveju, turimų šeimos lėšų visam mėnesiui tiesiog neužtektų. Paprasta kaip du kart du – lietuviai ieško kur pigiau – kad pragyventų mėnesį iš lietuviško atlyginimo. Juk negali visa Lietuvos liaudis dirbti Vilniuje, kur atlyginimai mokami didžiausi, ar visi dirbti gerai apmokamose specialybėse, nes juk kažkas turi grindis biuruose išplauti, ir darželinukui nosį kažkas turi nušluostyti, ir pagaliau „Maximoje“ prekes išdėlioti. Ir – o stebukle! – tie žmonės irgi nori valgyti, nors uždirba mažesnį nei vidutinį atlyginimą arba lietuvišką minimumą.
To Lietuvoje „prasimušusiems“ į aukštesnį socialinį „levelį“ suprasti, matyt, neužtenka nei empatijos, o gal ir proto. Juk kad sugebi uždirbti pakankamai daug pinigų, tai dar nėra proto ar išsilavinimo matas. Tai pasirinkimas veiklos, kuri tave padaro pasiturinčiu. Kitas asmuo galbūt pasirenka praturtinti žiniomis kitus – t. y. būti mokytoju. Bet nemanau, kad normalioje visuomenėje turėtų vyrauti supratimas, kad tas žmogus sąmoningai pasirinko būti „vargdieniu“. Ar jis turi būti baudžiamas graudžiai mažu atlyginimu? Galbūt už tai, kad dalinai to asmens dėka kai kurie iš jo mokytų vaikų taps tais be galo sėkmingais? Na, o kai kurie vidutiniokais? Bet tik jo dėka taps kažkuo, nes kad taptum bent vidutinioku reikalinga pradėti pažinti raides. O kad taptum tokiu sėkmingu žmogumi, kaip pavyzdžiui ponas Nausėda – visų pirma turi išmokti pridėti du plius du, kad vėliau galėtum skaičiuoti itin didelius skaičius banke.
Žodžiu, Lietuva niekada netaps laimingų žmonių visuomene, kol neįsisąmonins, kad visi žmonės yra svarbūs. Visi, kurie sąžiningai kasdien dirba turi įpirkti kokybišką ar nekokybišką (čia jau kiekvieno asmeninis reikalas ką valgo) produkciją Lietuvos parduotuvėje. Juk maistas gyvybiškai reikalingas elementas išlikimui. O kad šį poreikį sau užtikrintų daugybė lietuvių ir vyksta į Lenkiją. Ir ne dėl to, kad ten jis skanesnis, įvairesnis, gražiau įpakuotas – tai būtų visiškai normalu. Bet jie vyksta ten, nes šalia namų esančioje parduotuvėje, už gimtinėje uždirbamus pinigėlius apsipirkti tapo per brangus „malonumas“?
WTF?! - paklaustų savęs normalus bendrapilietis. Bet tik tada jei būtų normalus. Bet ta Lietuvos dalis piliečių, kurie nesuka sau galvos kiek moka artimiausiame prekybos centre už kasdienį savo prekių krepšelį, net nekelia klausimo, kodėl tiek jo bendrapiliečių gaišta savo brangų laiką ir trenkiasi velniai žino kiek kilometrų dėl „sasyskų“ pakelio. Loginių klausimų jie nelinkę kelti ar ieškoti į juos atsakymo. Jie mieliau išlieja savo buką tulžį ant tų, kurie yra kaip gyvas priekaištas tiems, kurie gerai „įsitaisę“ Lietuvoje ir kuriems gyvenimas tik gerėja, ir ekonomika vis auga, ir jie toliau tuo nori šventai tikėti.
Būtent tiems piliečiams toks kandidatas į prezidentus kaip „vilties prezidentas“ yra idealus varinatas. Jam tapus prezidentu, o jo patarėju pvz. „sportiškąjam N.“, tuomet turbūt pusė Lietuvos išsiteniruotų tiesiog nubėgti iki „lenkų“ apsipirkti. Toks kandidatas kaip Nausėda, žiniasklaidos priemonių įvardijamas kaip lyderis tarp pretendentų būsimuose prezidento rinkimuose ir tokiu būdu puikiai reklamuojamas, tiesiog įkūnija viską savo asmenyje, kas būtų palanku Lietuvos labiau materialiai aprūpintai klasei. Materialinė atskirtis Lietuvoje, manau, pasiliktų kur yra. Pažvelgiu į Nausėdos veidą ir tereikia tik šiek tiek vaizduotės kad išgirstum: excellent ir užsimerkus prisiekiu matau pono Degėlos veidą (animacinis serialas „Simpsonai“). Štai ką man įkūnija tokie asmenys kaip G. Nausėda.
Norim Lietuvos su nelaimingais žmonėmis ir visur juntama neteisybe bei milžiniška socialine atskirtimi, kur lietuvis negali suprasti kito lietuvio, kad jam neužtenka uždirbtų pinigų maistui? Ar graži Lietuva, kur net pensininkai susikooperuoja nuvažiuoti į kaimyninę šalį pažiūrėti, ar ten tikrai taip viskas pigu? O ten nuvykę pasijunta kaip devintam danguj. Ir ne dėl to, kad ten Lenkijoje skaisčiau šviestų saulė, būtų šilčiau tad jų silpniems sąnariams maloniau ir šiaip labai gražu aplinkui – ne, jie ten traukia, nes ten iš tiesų yra mažesnės prekių kainos. Patikėkite – nepamenu, kada paskutinį kartą mačiau taip nuoširdžiai ir taip plačiai besišypsančią lietuvę močiutę. Žurnalistas ją rado ir įamžino Suvalkuose.
Man Lietuva taptų gražesnė, kur panašūs klausimai net nebūtų keliami. O jei lietuviai ir trauktų kur nors svetur, tai tik dėl sportinio intereso, o ne dėl to, kad taip reikia. Ar kad tiesiog nekenčia savo šalies verslo politikos ir pačios politikos apskritai. Gėda buvo skaityti tautiečių komentarus po straipsniu „Rugsėjo išvakarėse Lenkijoje – lietuvių desantas: šluoja viską iš eilės“ – po kai kurių komentarų nemaža dalis bendrapiliečių turėjo pasijusti it srutom apipilti. Tarsi kokie žemesnės kategorijos žmonės – iš kai kurių pasisakiusių „gastronomų“ susidaro vaizdas, kad tokį maistą, kurį lietuviai ten perka, net lenkų skurstantieji turbūt nevalgo.
Būtent tokį vaizdą galima susidaryti perskaičius nemažą dalį „brolių lietuvių“ komentarų. Tarsi kažkurie iš šių dviejų kategorijų žmonių iš kosmoso ne iš žemės. Darnioje visuomenėje, kurią Lietuvoje kada nors trokštu pajusti esant, neturi būti keliami tokie nereikšmingi klausimai – kodėl ta šeima pirko tokį šlamštą kaip kola ar dešrelės Suvalkuose?! Darnioje visuomenėje turėtų kilti nerimas – kad ta šeima negali pragyventi pirkdama sau reikiamus produktus pagal vietos verslininkų ir politikos atstovų nustatytas „žaidimo taisykles“. Kad ir kokį šlamštą tavo manymu valgo tavo tautietis (beje, manau vos ne kas antras mano sutiktas žmogus laiks nuo laiko išmaukia buteliuką kolos ir sušlamščia „hot dogą“) juk svarbiausia, kad dirbantis žmogus, savaime suprantama, turi gebėti išlaikyti būstą ir uždirbti kaip dar maistui.
Savaime suprantama, kad normali, socialiai atsakinga visuomenė peskaičiusi tokį straipsnį turėtų reaguoti atitinkamai – ne teisti žmones už tai, ką jie perka, o likti šokiruoti fakto, kad kai kas nebeįperka netgi tokio paprasto dayko kaip MAISTAS. Trokštu tokios visuomenės, kuri neteisia, o užjaučia, ne bukai smerkia, o stengiasi suprasti. Labiau išprususios vertybine prasme visuomenės, o ne visuomenės su intelektualais, kurie pamiršo, kas yra elemtarus jautrumas kitam. Visuomenės, kurioje aktualu kovoti ne tik už asmeninius interesus, bet visuomenės, kurioje jos nariai linkę pakovoti ir už kitų joje esančių interesus kaip už savo paties.
P.S. Pažvelgus į „Vilties prezidentą“, kuriuo kažkas taip praminė gerb. G. Nausėdą, ir vėl galiu prisiekti, galima išgisti tylų, šaltą excellent... ir pirštų galiukų šiurenimą...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Esate vykę apsipirkti į Lenkiją? Pasidalykite savo patirtimi! Ar pastebėjote kainų skirtumus, ką pirkote, ar pavyko sutaupyti? O gal atvirkščiai – išleidote daugiau, nei tikėjotės? Jūsų minčių lauksime el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Lenkija“. Kviečiame jus siųsti pirkimo kvitus, kuriuose būtų matyti produktų kainos parduotuvėse!