- Praėjusią savaitę žiniasklaidoje buvo linksniuojami teiginiai, esą antstolių antkainiai su Teisingumo ministerija buvo derinami telefonu. Kokia jūsų pozicija šiuo klausimu?

- Manau, nereikėtų sureikšminti neapdairių ministerijos atstovų žodžių. Dabartinė situacija yra tokia, kad norint sumažinti įkainius reikia antstolių sutikimo. Iš esmės antstoliai, matyt, tam priešinasi ir sako, kad Teisingumo ministerijos Seimui pateiktas projektas yra nereikalingas, esą derinant įkainius jie ir taip su viskuo visuomet sutikdavo, nes nėra raštiškų įrodymų. Ministerijos atstovas, matyt, bandė pasakyti, kad derinant įkainius buvo organizuojami bendri posėdžiai, susirašinėjimai, skambučiai. Juk nesiųsime dvidešimties oficialių raštų su pasiūlymais tam, kad po to sulauktume tiek pat neigiamų atsakymų.

Kadangi tiksliai negirdėjau, ką atstovas sakė, man sunku tiksliai pasakyti. Tačiau vienintelis logiškas paaiškinimas yra, kad omenyje turėti posėdžiai, susirašinėjimais, galbūt ir skambučiai. Pasikartosiu - nemanau, kad yra logiška siųsti dešimtis raštų ir laukti tiek pat neigiamų atsakymų. Bet aišku, kad išvengtume tokių nesusipratimų, tokie posėdžiai turėtų būti protokoluojami.

Bet, mano nuomone, čia tėra bandymas nukreipti dėmesį nuo pagrindinės temos - įkainių dydžio. Jie šiuo metu yra milžiniški. Tai privalo keistis ir keisis, kai Seimas pritars mūsų projektui ir įstatymą pasirašys prezidentė. Galite įjungti chronometrą - praėjus dviem savaitėms nuo tos akimirkos, kai prezidentė pasirašys įstatymą, bus pateikti nauji įkainiai, kurie bus mažesni.

- Ar jums žinoma antstolių atstovų pozicija dėl kaltinimų per dideliais administravimo įkainiais?

- Aišku, antstoliai nesutinka su tokiu vertinimu. Jiems tikriausiai tinka egzistuojantis teisinis jų veiklos reguliavimas. Bet jie sutinka kalbėtis, derėtis. Yra sudaryta darbo grupė, kuri šiuo metu ir analizuoja šių įkainių dydžius.

- Antstoliai, administruodami skolų išieškojimą, atlieka jiems patikėtą valstybės funkciją. Kaip vertinate nuomonę, esą antstolių veikla labiau primena verslo struktūrų elgesį?

- Kalbos apie antstolių veikloje matomus verslo elgesio motyvus tikrai yra pagrįstos, nors taip neturėtų būti. Valstybė ir pati gali vykdyti išieškojimą, tačiau šią funkciją šiandien esame delegavę antstoliams. Bet kodėl valstybė leido taip pelnytis iš savo piliečių ir leido antstoliams ilgą laiką krautis tokius milžiniškus pelnus - čia yra klausimas.

Neginu asmenų, tyčia nemokančių skolų - jas reikia mokėti laiku. Žinoma, kad antstoliai už savo darbą privalo gauti atlygį. Tačiau negali egzistuoti tokia situacija, kai išieškota skolos suma dydį viršija keturis, penkis ar daugiau kartų.

- Jeigu yra techninių galimybių nuskaityti lėšas tiesiai iš asmenų sąskaitų, kaip tai daro, pavyzdžiui, „Sodra“, kodėl reikalingos antstolių paslaugos?

- Iš tikrųjų galima apie tai diskutuoti. Manau, kad valstybė yra pajėgi iš dalies ar visiškai perimti išieškojimo funkcijas. Mano žiniomis, finansų ministras kaip tik diskutuoja šiais klausimais ir artimiausiu metu pateiks savo siūlymą. Tačiau šiandien galiu pasakyti, kad įkainius būtina peržiūrėti bet kokiu atveju.

- Opozicinės Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė laidoje „Delfi diena“ išsakė poziciją, esą antstoliai gali priimti sprendimus dėl įkainių, o valstybė - ne. Politikės teigimu, tokia situacija primena valstybinės korupcijos atvejį. Ar galėtumėte pakomentuoti tokį parlamentarės pasisakymą?

- Tiesa ta, kad prie šio įstatymo projekto ponia Šakalienė neprisidėjo. Kalbėti, konstatuoti faktus ar skųstis gali kiekvienas. Tačiau norėtųsi, kad būtų pateikiami ir kokie nors pasiūlymai. Reikia paminėti, kad premjeras, teikdamas mano kandidatūrą teisingumo ministro pozicijai, iškėlė dvi užduotis - suvaldyti netvarką kalėjimuose ir pažaboti antstolių godumą. Prezidentė irgi akcentavo antstolių įkainius ir apie tai pareiškė viešai.

Todėl pasitarėme su Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininke Agne Širinskiene ir parengėme projektą. Vyriausybė jam pritarė, o dabar lauksime Seimo sprendimo. Manau, kad jis tikrai bus teigiamas. Gediminas Kirkilas, Andrius Palionis, visa Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija projektą palaiko. Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė žadėjo šį projektą artimiausiu metu įtraukti į darbotvarkę. Kalbėsime su visų frakcijų atstovais ir ieškosime plataus palaikymo.