„Aš praėjau žiaurų laikotarpį“, – interviu DELFI pradeda Milda, kuri jau beveik 20-imt metų gyvena Jungtinėje Karalystėje. Tokias pašnekovės emocijas sukėlė liepos mėnesį pasklidusi informacija apie tai, kad ieškoma S. Grafinina buvo galimai pastebėta ir užfiksuota Palangoje. Tiesa, poilsiautojai savo telefonais persekiojo ne jau minėtą „pupytę“, o nieko apie šią istoriją negirdėjusią M. May, kuri su savo vyru į pajūrį gimtinėje atvyko atostogų.
Nuotraukose, kurios pasiekė ir socialinius tinklus, ir žiniasklaidą, buvo užfiksuota Milda, jos vyras, britas Paulas May ir jųdviejų augintinis, špicų keturkojė, vardu Maybe. Šią porą nufotografavę poilsiautojai manė, kad jiems neva pavyko pričiupti policijos ieškomą lietuvę, todėl buvo suskubta dalintis šia informacija plačiau.
„Bendradarbiavau su prokurore, kuri veda tą bylą. Po tų nuotraukų paviešinimo aš prisistačiau, kas esu, buvau patikrinta per duomenų bazę. Žiūriu į tas nuotraukas ir man trūksta žodžių – jos yra tragedija, realiame gyvenime aš taip net neatrodau. Kažkas mane paplūdimyje fotografavo bei dalinosi mano nuotraukomis su žiniasklaida ir net policija. Esame gana žinomi Anglijoje, todėl tai mums buvo šiokia tokia trauma. Praverkiau beveik savaitę laiko, tai buvo tragedija“, – prisimena ji.
Tiesa, tai, kad ji ir ieškoma lietuvė yra gana panašios, Milda sutinka.
„Panašumas buvo tikrai nemažas. Aš pažiūrėjau tas nuotraukas – blondinė su sportine kepuraite, akiniais nuo saulės, panašaus sudėjimo bei išvaizdos vyras ir tos pačios veislės šuniukas. Aš, kaip ir ji, taip pat kalbu ir lietuviškai, ir angliškai“, – pasakoja Kaune gimusi ir augusi moteris.
– Milda, papasakokite plačiau apie šį savo vizitą į Lietuvą, kuris jums taip stipriai apkarto.
– Mano vyras dėl sušlubavusios sveikatos Lietuvoje darėsi operaciją. Jis gana ilgai gijo, nes operacija buvo sudėtinga ir ilga. Kuomet jis šiek tiek pasveiko, mes Lietuvoje jau buvome penkias savaites, pagalvojome, kad mums nėra ko grįžti, tad nuvažiavome pailsėti prie jūros.
Nutarėme nuvažiuoti į mūsų mylimą Palangą. Čia poilsiavome savaitę. Paplūdimyje buvome išsirinkę sau mylimą vietą, kur kiekvieną dieną ateidavome degintis ant gultų. Berods buvo tik vienas vyras, kuris juos nuomoja, tad mes į tą pačią vietą ėjome 6-ias dienas iš eilės. Išsinuomodavome gultus ir ilsėdavomės, sutikdavome jau matytus žmones, su kuriais net pradėjome sveikintis.
Pačią paskutinę atostogų dieną, 7-ąją, mes pamatėme tuos elektrinius motociklus ir nusprendėme jais nuvažiuoti iki Šventosios, todėl tik tądien atidėjome visus pliažo reikalus. Pasirodo, kad 6-ąją atostogų dieną apie mus buvo pranešta policijai, tad 7-ąją dieną jie jau mūsų laukė tame pačiame paplūdimyje, kur mes mėgome ilsėtis. Man žmonės sakė, kad mūsų ten laukė, mus norėjo sulaikyti ir pristatyti į policijos nuovadą.
Įvyko stebuklas, kad mes tądien sugalvojome nuvykti į tą Šventąją. Eidama į paplūdimį aš niekada neturiu jokio dokumento prie savęs, nebūčiau galėjusi įrodyti savo tapatybės, tad mane tikrai galėjo nugabenti į policiją.
Netrukus aš gavau šimtus žinučių. Tai buvo kažkas neįtikėtino. Man pažįstami rašė: „Žiūrėk, Milda, tave supainiojo“. Mano nuotraukos atsidūrė žiniasklaidoje, atsidariau straipsnį ir mane ištiko šokas. Skambinau, kad būtų panaikintos mano nuotraukos, susisiekiau su prokurore. Aš bijojau žmonių. Dėjausi kepurę, akinius nuo saulės.
Turiu nemažai pažįstamų ir Lietuvoje, su vyru bendraujame su išsilavinusiais ir atitinkamą statusą turinčiais lietuviais – medikais, muzikantais... Jie visi buvo apakę, skambino man ir klausė, kas darosi. Neturėjau ramaus gyvenimo bent kokias tris savaites. Mano nuotraukos buvo platinamos socialiniuose tinkluose, žmonės dalijosi mano atvaizdu, manydami, kad esu Sandra. Man teko nemažai išgyventi.
Aš kreipiausi į advokatus dėl vieno iš žiniasklaidoje pasirodžiusio straipsnio. Supratau, kad Lietuvos žiniasklaida sau gali leisti labai daug, ypač tas portalas, kuris paviešino mano nuotraukas pirmasis. Jiems nieko dėl to nebūna. Man būtų tekę bent penkerius metus su jais bylinėtis, išleisčiau dešimtis tūkstančių eurų, o gaučiau kokius porą, bet pakovoti už savo principus norėjau, norėjau pasiekti teisybės. Tačiau man buvo garantuota, kad gausiu atsiprašymą, o man tai tikrai svarbu. Man svarbu, kad žmonės suprastų, jog jie pažeidė mano privatumą ir labai stipriai. Taip viskas ir pasibaigė. Nors advokatai man iki šiol skambina, mes galime ir dabar kelti bylą, bet šįkart jaučiu, kad viską paliksime.
– Papasakokite plačiau apie tai, kaip jus įamžino netoliese buvę poilsiautojai. Ar matėte, kad jus fotografuoja?
– Aš atsimenu vieną atvejį, kuomet mane fotografavo. Buvo dvi poros, kurios turėjo du mažus vaikus. Jie labai pamilo mūsų šuniuką. Prie manęs priėjo moteris ir paklausė, ar galima nufotografuoti vaikus su mūsų šuniuku. Aš sutikau. Toje nuotraukoje fokusuojami būtent jie, tačiau kadro kamputyje įamžino ir mane, ir mano vyrą. Aš to nežinojau, šypsojausi ir buvau atsipalaidavusi, nepozavau, o mano vyras rodė iškeltą nykštį į viršų. Aš iki šiol pamenu juos. Žinoma, jų vardų nežinau, bet iki šiol žinau, kaip jie atrodo. Mes bendravome, tikrai maloniai šnekučiavomės, jie manęs labai daug ko klausinėjo apie gyvenimą. Turbūt manė, kad esu Sandra ir tokiu būdu bandė gauti daugiau informacijos.
Kitos nuotraukos buvo padarytos iš toli. Žmogus mane fotografavo iš visų pusių – ir iš šono, ir iš nugaros, ir iš priekio. Tai buvo tragedija.
Dabar jau šiek tiek ramiau. Didžiausias smūgis man buvo tas, kad esu lyginama su tokia moterimi. Nenorėčiau būti lyginama su niekuo, o su ja – juo labiau.
– Ar dabar žmonės su ieškoma S. Grafinina jūsų nebepainioja?
– Aš pasiskaičiau vieną iš daugelio straipsnių apie Sandrą, jame buvo rašoma, kad galbūt ji gali būti kur nors užsienyje. Viena iš nurodytų šalių buvo Austrija – būtent ten su vyru prieš kelias dienas buvome išvykę. Netrukus po kelionės gaunu nuotrauką, kurioje esu įamžinta aš ir mano vyras oro uoste Austrijoje, prie jos užrašyta: „Ir vėl supainios“. Mane vėl kažkas atpažino ir slapčia nufotografavo, matyt, pamanė, kad esu Sandra. Jaučiuosi stebima ir labai nejaukiai.
Ši nuotrauka taip pat gali klaidžioti internete kartu su melaginga informacija. Gali būti, kad ją žmonės platins. Aš ją gavau iš nežinomo feisbuko vartotojo, kuris netrukus buvo nebepasiekiamas. Galbūt ji klaidžioja uždarose socialinių tinklų grupėse, neturiu informacijos, kas ją ir kokiu tikslu įamžino. Visą laiką jaučiuosi stebima. Net dabar mane persekioja šios istorijos pasekmės.
– Ar iki jūsų nuotraukų paviešinimo jums teko ja domėtis?
– Aš jos tikrai nežinojau, net nesupratau, kas ji tokia. Nieko absoliučiai. Kai buvo išleistas pirmas straipsnis su mano nuotraukomis, kad aš esu neva Sandra Grafinina, pradėjau ja domėtis. Susiradau visą informaciją internete, aš niekada gyvenime nieko nesu girdėjusi apie ją. Tik tada sužinojau, kas čia vyksta. Nežinojau, kad ji yra dingusi, jog jos žmonės ieško. Nelabai skaitau lietuvišką spaudą, būna, kad DELFI pasižiūriu, tačiau daugiausiai žiūriu CNN, BBC, Euronews ir panašiai.
– O Jungtinėje Karalystėje lietuvių bendruomenėje bent ką nors apie šią moterį jums teko girdėti?
– Jungtinėje Karalystėje irgi nieko neteko apie ją girdėti. Ji tikrai čia nėra žinoma. Mes jos nežinome, mano draugai, pažįstami irgi apie ją nieko negirdėjo. Vėliau sužinojome, kad ji buvusi „Olialia pupytė“ ir tiek.
– Ko gero, dabar šia istorija domitės kur kas labiau?
– Šią istoriją dabar aš ir pati seku. Tai tapo tokiu serialu, kuris ir mane, deja, ne savo noru įtraukė. Tiesa, nelabai tikiu, kad į visą tai jos vyras yra įsivėlęs. Tikrai manyčiau, kad pagal jos gyvenimo būdą ji tiesiog yra kažkur pasislėpusi užsienyje.
– Ar gyvenant užsienyje jums teko matyti panašų gyvenimo būdą propaguojančių lietuvaičių?
– Aš ir mano vyras jau per ilgą laiką esame subūrę savo pažįstamų ratą, kur su panašaus pobūdžio moterimis mums netenka bendrauti. Nežinau, ar tiksliai išsireikšiu, bet mes domimės visai kitokiomis gyvenimo vertybėmis.
– Kaip į visą šią situaciją reagavo jūsų vyras?
– Mano vyrui tai buvo labai didelis smūgis. Žmonės jį laikė žudiku. Mano vyras būdamas šoko būsenoje pradėjo juoktis, jis nesuprato, kas čia vyksta. Netrukus jam pasidarė pikta, nes jis buvo laikomas žmogžudžiu. Jis nerimavo, kad dėl tų nuotraukų pajūryje į jį žmonės žiūri kaip į nusikaltėlį. Tiesa, labiausiai jis buvo pasipiktinęs viešu mano kūno paviešinimu. Jam tai buvo didžiausias smūgis.
– Tačiau, kaip tuomet buvo žinoma, Nigelas Westas nė nebuvo Palangoje...
– Pamatę tas anksčiau paviešintas nuotraukas Palangoje lietuviai pagalvojo, kad mano vyras yra neva Sandros sutuoktinis, kuris šiuo metu yra įtariamas jos žmogžudyste. Nors tas Nigelas tuo metu net nebuvo Lietuvos pajūryje, žmonėms tai nėra svarbu. Jie pasigavo antį ir ją gaudo.
– Jūsų vyras – taipogi britas, taip?
– Mano vyras yra anglas. Jis yra gimęs ir augęs Vokietijoje, tačiau daug keliavo. Jo tėtis – aukšto rango karininkas ir keliavo aplink pasaulį. Būdamas 14-os metų jis apsigyveno Anglijoje ir ten liko iki šiol. Mano vyras vadovauja statybų kompanijai ir džiaugiasi pasiekęs savo tikslų. Viskas mūsų gyvenime yra gana gerai.
Mes susituokėme prieš dvejus metus, galvojame apie šeimos pagausėjimą. Kol vaikučių neturime, auginame šuniuką Maybe, kuris dabar tapo taip pat populiarus žiniasklaidoje.
– Milda, papasakokite trumpai apie save, kada išvykote iš Lietuvos ir kuo dabar užsiimate svečioje šalyje?
– Čia atvažiavau jau labai seniai – 2000-aisiais metais. Pirmiausiai čia atvykau aplankyti draugės ir tiesiog man čia patiko, pamačiau, kad galiu šiek tiek daugiau užsidirbti nei Lietuvoje ir taip pasilikau. Maniau, kad mano vizitas bus trumpalaikis, bet išėjo taip, kad pasilikau beveik 20-čiai metų. Dirbau įvairiausius darbus, kovojau ir stengiausi, praėjau ir šilto, ir šalto čia – kaip ir kiekvienas mūsiškis, gyvenantis Jungtinėje Karalystėje.
Šiandien mano vyras turi gana nemažą ir augančią statybų kompaniją „Villecrest“. O aš pati Anglijoje turiu grožio saloną „May's Studio“. Pas mus lankosi išties nemažai žmonių, padedame moterims atrodyti dar gražiau, atliekame visokiausias procedūras – nuo manikiūro ar šukuosenų iki botokso ar lazerinių procedūrų. Salonas yra Esekse, kur moterys ypatingai rūpinasi savo išvaizda – beveik kiekviena mergina čia vaikšto su dailiu makiažu, priaugintomis blakstienomis ir sutvarkytais nagais.
– Užsiminėte, kad esate su vyru gana žinoma Jungtinėje Karalystėje...
– Kodėl gerai žinoma? Nes šį amatą dirbu jau daug metų, tad per tokį laiką kartu su vyru pažinome daug ir skirtingų žmonių. Būna, kad savo grožio paslaugas siūlome ir į čia atvykstantiems žymiems lietuviams. Pavyzdžiui, Rytis Cicinas pas mus atvažiuoja spalio mėnesį, nori pas mus pasigražinti. Mes su juo esame pažįstami, jis koncertavo per mūsų vestuves, kurios vyko prieš porą metų Lietuvoje Taujėnų dvare, kur dalyvavo 100 svečių – tai buvo nuostabi pasaka. Mes su vyru labai mylime Lietuvą ir turime visokių planų, kad gal kažkada grįšime ir pasiliksime ten.
– Neatmetate galimybės grįžti į gimtinę?
– Tikrai neatmetu. Nors Jungtinė Karalystė jau tapo namais – čia yra ir darbas, ir namai, ir bičiuliai, ir visas gyvenimas. Tačiau mes pasvarstome apie Lietuvą, ten net įsigijome nekilnojamo turto, turime savą būstą, dažnai grįžtame, lankomės, poilsiaujame. Tiesa, paskutinį kartą atostogaujant būtent ir nutiko tie nemalonumai.
Mįslinga istorija neįminta iki šiol
DELFI primena, kad šiuo metu dingusios lietuvės S. Grafininos Šiuo metu N. Macaulay suėmimas pratęstas dar dviem savaitėms.
Dingusiosios likimas nežinomas iki šiol.
Šaulių apskrities policijos Šiaulių miesto ir rajono komisariato pareigūnai liepos 19 paskelbė be žinios dingusios 28 metų Sandros Grafininos paiešką. Į policiją kreipėsi minėtos moters sesuo ir pranešė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos negali susisiekti su Didžiojoje Britanijoje gyvenančia seserimi S. Grafinina. Tiek Anglijoje, tiek Lietuvoje pradėta dingusiosios paieška. Nustatyta, kad S. Grafinina liepos 1 dieną grįžo į Lietuvą. Tai užfiksuota tikrinant į Lietuvą iš Didžiosios Britanijos atskridusio orlaivio keleivius. Birželio 28-ąją iš nesaugios aplinkos buvo paimta tuomet šešių mėnesių S. Grafininos duktė. S. Grafininos sutuoktinis, neoficialiais duomenimis, tuo metu buvo neblaivus, bute buvo ir dar keli asmenys. Paimta mergaitė išvežta ir apgyvendinta Šiaulių kūdikių globos namuose.
