Pontifikas, daug dėmesio skiriantis aplinkosaugos klausimams, paskelbė pranešimą, turintį paskatinti krikščionis ir kitus labiau susirūpinti „įspūdingos ir nuostabios“ Dievo dovanos – „didžiųjų vandenų ir visko, ko juose esama“ – išsaugojimo.
„Liūdna, bet pernelyg dažnai pastangos žlunga dėl veiksmingo reguliavimo ir valdymo priemonių stygiaus, visų pirma kalbant apie jūrinių teritorijų, nepatenkančių į nacionalines ribas, apsaugą“, – rašo Pranciškus.
„Negalime leisti, kad mūsų jūros ir vandenynai būtų užteršti bekraščiais plūduriuojančio plastiko telkiniais, – pridūrė jis. – Šioje srityje taip pat reikalingas mūsų aktyvus įsitraukimas kovojant su šia krize.“
Popiežius siūlo veikti dviem kryptimis: „Turime melstis, tarsi viskas priklausytų nuo Dievo valios, ir dirbti, tarsi viskas priklausytų nuo mūsų.“
Katalikų Bažnyčios vadovas taip pat pasmerkė „nepriimtiną“ vandens išteklių privatizavimą „žmonių teisės naudotis šiomis gėrybėmis“ sąskaita.
Daugeliui šalių, pradedant Italija, baigiant Australija, imantis priemonių, turinčių atgrasyti jūra atplaukiančius migrantus, Pranciškus meldėsi, kad „vandenys būtų ne žmonių atskirties, o žmogiškosios bendruomenės sanglaudos ženklas“.
„Melskimės, kad rizikuojantys savo gyvybėmis jūroje ieškodami geresnės ateities išliktų saugūs“, – pridūrė jis.
Malta ir Italija pastaruoju metu sugriežtino poziciją dėl labdaros organizacijų laivų, gelbstinčių Viduržemio jūroje migrantus, gabenamus žmonių kontrabandininkų tolimiems plaukiojimams nepritaikytais laivais. Kitos Europos Sąjungos šalys, tarp jų Vengrija ir Lenkija, atsisako priimti dalį iš šimtų tūkstančių prieglobsčio ieškotojų, pastaraisiais metais pasiekusių žemyno pietines pakrantes.
Pranciškus savo pareiškime konkrečių šalių neminėjo. Dalis jo yra skirta visiems politikams, sprendžiantiems migracijos ir klimato pokyčių problemas. Pontifikas ragina juos prisiimti „dosnią ir toliaregišką atsakomybę“ šioje srityje.