Nuolat naujienų portaluose nagrinėjama darželių trūkumo problema vis dar neišspręsta, nors savivaldybė bandė ją užmaskuoti kompensuodama 100 eurų išlaidas privačiuose darželiuose. Būkim atviri – už tokią sumą į privatų darželį vaiko neišleisi, tėvams vis tiek reikia primokėti.
Toks sprendimas tik papildė privatininkų kišenes. O tuo tarpu per trejus metus po 3mln. eurų kasmet atiduodamos lėšos privatininkams būtų virtusios realiais darželiais, kuriuos buvo galima pastatyti net tris ir išspręsti 1000 vietų trūkumo problemą.
Bet R.Šimašiui ne gėda girtis, kad problemą išsprendė. O turėtų būti gėda. Gėda ne tik todėl, kad darželių trūkumas vis dar išlieka, bet ir todėl, kad su vietų darželiuose trūkumu susidūrusi vaikų banga natūraliai užauga ir išeina į mokyklas, o ten jai teks susidurti su vietų trūkumu mokyklose. To buvo galima išvengti.
Pats 2011 m. pradėjau eiti tuometinės kadencijos Vilniaus miesto mero pavaduotojo pareigas. Kaip vicemeras, atsakingas už ekonomiką ir investicijas, rūpinausi ne tik būsimais galimais projektais, bet ir darželių trūkumo problemos sprendimu. Problemų buvo jau tada. Paklausiau Švietimo ir kultūros departamento, kiek tiksliai trūksta vietų darželiuose. Atsakymas buvo verčiantis iš kojų – „nežinome ir negalime atsakyti“.
Kodėl, kaip taip gali būti – juk tai elementarus dalykas. Man buvo paaiškinta, kad savivaldybė surenka duomenis iš visų darželių, kiek tėvelių yra užrašę savo vaikus, bet viena šeima savo vaikus galėjo būti užrašiusi į septynis darželius, neva tai sukelia painiavą. Tuomet užsakėme didžiulę studiją, kad patikrintų visus duomenis, kiek vaikų ir kelintais metais gimė, kada eis į darželius, kada bus išleidžiami į mokyklas. Atlikta studija parodė realius skaičius, pradedant gimstamumu, ir baigiant išeinančių į mokyklas vaikų skaičiumi.
Studija parodė, kad nestatant naujų darželių dėl išeinančių į mokyklas 6173 vaikų 2018 m. vietų trūkumas darželiuose gali siekti 1864. Akivaizdu, kad apskaičiuota buvo teisingai. Šiuo metu savivaldybė kalba apie 2000 vietų trūkumą. Reiškia per tą laikotarpį meras R.Šimašius nieko nedarė, kad išvengtų problemų ikimokyklinėse įstaigose ir pradinėse mokyklose.
Gimstamumas padidėjo tuomet, kai motinystės išmokomis skatintos moterys Vilniuje pagimdė kur kas daugiau kūdikių negu buvo keleto metų iš eilės vidurkis. Per 2009, 2010, 2011 metus gimė 4 tūkst. daugiau vaikų. Jeigu darželyje telpa maždaug 220 vaikų, tai galima paskaičiuoti, kiek papildomai reikia pastatyti darželių, kad išspręstume problemą. Jau tada pradėta galvoti apie darželių statybą Santariškėse, Pilaitėje, ir kitose mikrorajonuose.
Kita bėda buvo kai kurių darželių vedėjų godumas. Niekam nebuvo paslaptis, kad kai kuriuose darželiuose specialiai buvo laikomos tuščios vietos, kad būtų galima jas pardavinėti. Netikėtai vietų tuose darželiuose atsirasdavo, kai tėveliai paplonindavo savo pinigines. Šitą praktiką reikėjo išgyvendinti, tad sukūrėme elektroninę sistemą, kad būtų aiškiai matoma, kur yra vietų, o kur tikrai ne. Nenuostabu, kad sulaukėme pasipriešinimo elektroninei registracijai.
Bet dabar, kai vietų skaičius yra aiškus, manau, reikia žvelgti į priekį ir matyti dar vieną bręstančią problemą. Ta vaikų banga, kuri susidūrė su darželių vietų trūkumu užauga ir išeina į mokyklas, nieko nedarant, su problemomis susidurs ir pradinėse mokyklose, ir būreliuose.
Vaikų skaičius smarkiai išaugo, pvz. 2015 m. išeinančių į mokyklas skaičius siekė 4751, 2017 m. jau išaugo iki 6933. Pagal prognozę 2019 m. į mokyklas išeis 5397 vaikai, 2020 m. – 5623, o 2021 m. – 5510. Jeigu tendencijos išsilaikys ir nesikeis, tokiu atveju gali išryškėti mokyklų trūkumo mieste problema. Ar meras yra pasiruošęs šią problemą išspręsti? Ar paskaičiuota, jog vietų pradinėse mokyklose tikrai užtenka? Akivaizdu, jog miesto vadovas R.Šimašius nesupranta, jog į Vilnių atvyksta dirbti, kurti ir gimdyti vaikus jauni žmonės, todėl darželių ir mokyklų problemų sprendimas yra prioritetinis.
Lentelė. Išeinančių į mokyklas ir vietų trūkumo darželiuose palyginimas
A: išeina į mokyklas; B: vietų darželyje trūkumas.
Tikiu, jog patarėjų merui netrūksta, galbūt kažkas patars atlikti dar vieną studiją ne tik dėl darželių, bet ir dėl mokyklų, kad būtų aiškiai matoma dinamika, kur kokių vietų, kokiuose mikrorajonuose trūksta. Bet laikas eina, artėja rinkimai, ir vargu, ar tokiems reikalams, miesto vadovui užteks laiko.
Vicemerams tenka rausti iš gėdos, kad dar mūsų kadencijoje pateiktos idėjos dėl modulinių darželių taip ir nebuvo įgyvendintos. O šios kadencijos suplanuoti moduliniai darželiai buvo pradėti statyti visai ne ten, kur realiai labiausiai reikia. Taigi laikas vėl prarandamas, iš naujo parengti visą darželių sistemą ir suderinti klausimus dėl priestatų užtrunka. Procesai ilgi.
Žvelgiant į ateitį, būtina statyti tokius darželius, kuriuos būtų galima lengvai transformuoti į pradinių klasių mokyklas ir atvirkščiai, kai kinta gimstamumas. Sistema turi lengvai prisitaikytų prie kintančių demografinės padėties rodiklių. O šiam merui trūksta toliaregiškumo, ėjimų į priekį numatymo, kas turėtų būti nesvetima aukšto pilotažo politikui. Rūpintis viešu įvaizdžiu reikia, bet kur kas svarbesni yra realūs darbai ir rezultatai.