Pasak komisijos, pirmajame iš trijų etapų numatoma stiprinti vidinius Baltijos šalių perdavimo tinklus.
„Paraiškoje pateikta investicijų prašymo dalis skirta projekto pirmo etapo investicijoms, kurias sudaro esamų perdavimo linijų rekonstravimas ir naujos 330 kV linijos, transformatorių pastočių statyba ir valdymo sistemų diegimas, užtikrinsiantis sistemos stabilumą, reikiamus elektros srautus“, – rašoma komisijos pažymoje.
„Litgrid“ akcininkės „Epso-G“ Infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis birželį teigė, kad projektui tikimasi gauti 75 proc. ES paramos, bet jis neatmetė ir teorinės didesnio ES finansavimo galimybės.
Bendra projekto pirmojo etapo vertė kartu su Latvijai ir Estijai tenkančia dalimi siekia per 432 mln. eurų.
„Litgrid“ teigia, kad nemaža dalis likusių lėšų bus skirta planuojamai jūrinei elektros jungčiai tarp Lietuvos ir Lenkijos.
„Kalbant apie visą sinchronizacijai reikalingą sumą, kalbama apie 1 milijardą eurų. Išties, jūrinė jungtis bus labai rimtas projektas, kiek kainuos, dar anksti kalbėti, nes tik prasideda derybos su partneriais. Prognozuojama, kad ji bus ne mažesnė nei 350 km, palyginimui, „NordBalt“ (Lietuvos ir Švedijos jūrinės jungties – BNS) ilgis – 450 km, kaina – 550 mln. eurų“, – komentare BNS teigė bendrovė „Litgrid“.
Numatyta, kad sinchronizavimui bus naudojama dabartinė Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ dvigrandė jungtis (AC, kintamos srovės) ir papildoma jūrinė, asinchroninė jungtis (DC, nuolatinės srovės).
Techninių sprendimų sąrašas turi būti detalizuotas iki rugpjūčio pabaigos. Iki rugsėjo 14 dienos Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupė turėtų patvirtinti techninius sprendimus.
Iki rugsėjo 21 dienos Lenkija kartu su Baltijos šalimis pateiks paraišką Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijai ENTSO-E.
Lietuvos Kainų komisija bei Latvijos ir Estijos reguliatoriai sprendimą dėl investicijų turi priimti iki rugsėjo 30 dienos.
Baltijos šalių perdavimo sistemos operatoriai – Lietuvos „Litgrid“, Latvijos AST ir Estijos „Elering“ – iki spalio 11 dienos pateiks bendrą paraišką CEF (angl. Connecting Europe Facility) finansavimui užtikrinti.
Sinchronizavimo projektą numatyta baigta 2025 metais.
Baltijos šalys iki šiol veikia sinchroniniu režimu posovietinės energetinės sistemos vadinamajame BRELL žiede ir yra priklausomos nuo dispečerinės Maskvoje bei Rusijos elektros tinklo.