Šis C segmento naujokas turėtų konkuruoti su tokiais modeliais, kaip „Mercedes-Benz GLA“, „BMW X1“, „Audi Q3“. Ir jam P. Ruchas žada šviesią ateitį Europoje, kuri, „Lexus“ skaičiavimais, turėtų tapti krosoveriui didžiausia rinka: jau kitąmet žadama parduoti 25 tūkst. šio modelio kopijų, o dar po metų – 45 tūkst.

Reikės gamyklų, galbūt ir Europoje

Jokia paslaptis, kad iš esmės visi Europoje parduodami „Lexus“ modeliai – pagaminti Japonijoje, kur yra trys šiam ženklui dedikuotos gamyklos. Dar pora gamyklų yra JAV. Tačiau P. Ruchas neslepia, kad ilgainiui ženklui teks plėstis ir statytis naujas gamyklas, mat esamų planuojamoms gamybos apimtims nepakaks.

Tiesa, vargu ar naujos gamyklos bus Japonijoje, mat žemė ten – brangi, kaip ir darbo jėga. Visgi DELFI paklaustas, ar tai reiškia, kad gamyklai vietos „Lexus“ ieškosis Europoje, P. Ruchas nedaugžodžiavo, bet minties neatmetė.

„Kai renkiesi vietą gamyklai, turi būti tikras, kad didžiąją dalį gamykloje pagaminamų modelių bus parduoti toje pačioje rinkoje – aiškino jis. – Kalbant apie Europą, konkrečių planų nėra, tačiau niekada negali žinoti. Per artimiausius penkerius metus „Lexus“ reikės dar dviejų ar trijų gamyklų, nes norime parduodamų automobilių skaičių išauginti iki 1 mln. per metus.“

„Plug-in“ nenori

„Lexus Europe“ vadovas neslepia, kad dažnai tenka išgirsti klausimų, kodėl „Lexus“ gamoje tiek nedaug variklių ar modelių. Jo atsakymas paprastas – ženklas atsirado prieš 30 metų, tad natūralu, kad reikia laiko, kol bus pasivyti konkurentai, skaičiuojantis šimtą metų gyvavimo.

„Prieš trisdešimt metų mes pradėjome su dviem modeliais, o šiandien turime devynis. Tai, manau, tikrai neblogas progresas. Tačiau daug kam mums dar reikia laiko“, – kalbėjo jis.

Tačiau P. Ruchas neslepia, kad nemažos dalies technologijų „Lexus“ tiesiog nesivaiko. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad „Toyota“ gamoje yra iš tinklo įkraunama hibridinė jėgainė, „Lexus“ gamoje ji neatsirado. Anot P. Rucho, pirmiausia todėl, kad technologija pabrangina automobilį 10-12 tūkst. eurų. Taip pat ir dėl to, kad daugelis tokių, iš tinklo įkraunamų, hibridų savininkų važinėja ne nuo kištuko iki kištuko, o naudodami vidaus degimo variklį ir degindami degalus.

„Mes vis dar esame įsitikinę, kad mūsų naudojama hibridinė jėgainė – efektyviausia. Žinoma, žiūrime į tendencijas ir, jeigu matysime, kad rinkai reikalingas elektra varomas automobilis, įvertinsime savo galimybes“, – DELFI sakė P. Ruchas.

Nepaisant to, kad „Lexus“ gamoje nėra ilgesnio atstumo elektra nuvažiuojančių modelių, pasirodo, gamintojui visiškai nebūtina sekti dabar plintančia elektrifikacijos mada tam, kad būtų lengviau atitikti griežtėjančius taršos standartus Europoje.

Pascal Ruch, "Lexus Europe" vadovas

„Mes netgi esame šiek tiek priešaky, – prisipažino „Lexus Europe“ vadovas. - Visą laiką vadovavomės mintimi, kad geriau turėti ne daug teršiančius modelius ir jų taršą atsverti keliais, kurių emisija nulinė, o pasirūpinti, kad visi gaminami automobiliai būtų ne itin taršūs.“

Nori to, ką turi „Audi“ ir BMW

Tačiau ne visoms tendencijoms „Lexus“ pajėgūs atsispirti. Viena tokių – kupė-SUV modeliai, kuriuos savo gamoje turi ir BMW, ir „Mercedes-Benz“, o dabar – jau ir „Audi“.

„Greičiausiai matėte Ženevos automobilių parodoje mūsų „Lexus LF-1 Limitless“ koncepcinį modelį. Jis galbūt nėra visiškai kupė-SUV, tačiau tai keturvietis penkių metrų ilgio automobilis, kuris primena tokio tipo kėbulą“, – kalbėjo P. Ruchas.

Anot jo, koncepcinis modelis buvo pristatytas ne tik šių metų Ženevos automobilių parodoje, bet ir Detroito automobilių parodoje JAV. Ir abiejų žemynų parodų lankytojai automobilį išgyrė.
„Tai rodo, kad rinkai toks modelis patiktų. Tad po tokios gerų atsiliepimų gausos Japonija tikrai galvoja, ką daryt“, – neslėpė pašnekovas.

Visgi vargu, ar „Lexus“ kupė-SUV pasirodys kažkada netrukus, mat, aiškino P. Ruchas, kol kas ant popieriaus yra tik koncepcinis modelis, nėra nieko, kas tiktų masinei produkcijai tinkamo modelio gamybai. „Lexus Europe“ vadas galimos naujo modelio pasirodymo datos neišdavė, bet aptakiai apibrėžė, kad neretai naujam modeliui sukurti reikia bent penkerių metų.

Technologijos keičiasi per greitai

Kur kas greičiau „Lexus“ automobiliuose atsirasianti naujovė – modernesnė informacijos ir pramogų sistema. Anot P. Rucho, nors Vokietijos automobilių gamintojai į interjerus montuoja daugybę ekranų, siūlo daug išmaniuosiuose telefonuose matomų privalumų, spėti paskui rinką labai sunku.

„Technologijos keičiasi pernelyg greitai, paskui jas bėgti ne visada leidžia ir automobilio gamybos ciklas. Mūsų akimis – vienintelė išeitis šiandien yra tiesiog perkelti išmaniojo telefono ekraną į automobilio ekraną“, – sakė jis.

Kitaip tariant, aiškino P. Ruchas, netrukus naujausiuose „Lexus“ modeliuose atsiras lietimui jautrūs ekranai ir galimybė sujungti telefoną laidu su automobiliu. Tokiu atveju dalis programėlių, naudojamų telefone, atsiras automobilio informacijos ir pramogų ekrane.

Tiesa, pabrėžė pašnekovas, šios galimybės dar nebus naujausiame – UX – modelyje. Visgi ją, gali būti, jau bus įmanoma pamatyti Paryžiaus automobilių parodoje spalį ir naujame „Lexus ES“ modelyje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (42)