„Visokių mokyklų vadovų yra, kaip ir Seimo narių. Dabar ne kaltinti mokyklų vadovus reikia, o visiems stengtis dirbti savo darbą, kad sprendimai būtų įgyvendinti“, - Eltai sakė mokyklų vadovams atstovaujantis Kauno technologijos universiteto (KTU) inžinerijos licėjaus direktorius.
Kaip priminė D. Žvirdauskas, oficialiai mokyklų vadovų asociacija nuo pat pradžių palaikė šitą reformą, nors nuomonių buvo ir yra visokių. „Siūlėme metams ar pusmečiui atidėti reformos pradžią, nes galutiniai sprendimai dėl finansavimo tvarkos keitimo ir etatinio mokytojų darbo apmokėjimo buvo priimti tik liepą, mokyklų vadovams ir pedagogams atostogaujant“, - priminė asociacijos prezidentas.
Pasak KTU inžinerijos licėjaus direktoriaus, kiekvienas rugsėjis kiekvienos mokyklos vadovui yra iššūkis, nes galutinį moksleivių skaičių sužino tik po rugsėjo pirmosios dienos. Tenka perskirstyti mokytojų darbo krūvius, atsižvelgti į mokytojų, tėvų pageidavimus.
„Šie metai ypatingi tuo, kad įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą rekomenduojamos tam tikros valandų žirklės nuo 18 iki 24 valandų. Labai pozityvu siekti apskaičiuoti ne savaitines, o metines mokytojų darbo valandas. Anksčiau būdavo neaišku, kaip žymėti laiką, jei, pavyzdžiui, mokytojas su vaikais išvykdavo į dviejų dienų ekskursiją. Mano nuomone, etatinis darbo apmokėjimas organiškiau atlieps mokyklos gyvenimą. Nauja tvarka įvedama skubiai, tad kažkiek nesklandumų bus, bet viską galima suderinti nieko aplink nekaltinant“, - įsitikinęs D. Žvirdauskas, pridurdamas, kad jam nemalonu girdėti viešojoje erdvėje skambančius kaltinimus mokyklų vadovams.
Kaip pabrėžė D. Žvirdauskas, kiekvienos mokyklos direktorius norėtų padidinti atlyginimus savo mokytojams, jei bendras mokyklos biudžetas būtų didesnis.
KTU inžinerijos licėjaus mokytojams D. Žvirdauskas pažadėjo siekti, kad situacija nebūtų blogesnė nei praėjusiais metais. „Jeigu bus galimybė, stengsiuosi, kad mokytojų darbo užmokestis didėtų priklausomai nuo darbo apimčių, - sakė jis. Klasių skaičius jau aiškus, o kiek ateis mokinių, bus matyti po rugsėjo pirmosios. Nuo to priklausys ir finansavimo dydis, mat klasės krepšelis išskirstytas į tris lygmenis pagal mokinių klasėse skaičių.
„Kitas dalykas, šita reforma buvo reikalinga dar ir užtikrinti keletui kokybinių parametrų. Visų pirma, kad mokyklos, kuriose mažesnis vaikų skaičius, užsitikrintų stabilų metinį biudžetą. Jei klasėse mokinių labai mažai ir kiekvienam skiriama po krepšelį, išėjus vienam ar keliems susidarydavo finansavimo spragos“, - pateikė pavyzdį D. Žvirdauskas.
Dar vienas reformos pliusas, kurį minėjo asociacijos vadovas, - siekis mažinti mokinių skaičių klasėse. Kai jų mažiau, galima sėkmingiau individualizuoti ugdymo procesą.
D. Žvirdausko įsitikinimu, pokyčių laikotarpiu neįmanoma visko iš karto padaryti sklandžiai. „Reikia pažiūrėti, kokia situacija ir kai mokytojai gaus atlyginimus, spalio 5-10 dienomis išanalizuoti situaciją, remiantis skaičiais, faktais, nieko nekaltinant, pasižiūrėti, ką galima padaryti geriau“, - sakė jis.
Eltos pašnekovas nesitiki, kad nauja finansavimo ir apmokėjimo už darbą sistema panaikins visas švietimo problemas.
„Bus visaip, įvairiai. Priklausys nuo to, kaip mokyklos tvarkysis. Jei mokykloje 150 vaikų, o administracijoje - direktorius ir trys jo pavaduotojai, išlaidos administravimui nėra adekvačios. Reikės susiskaičiuoti ir lėšas naudoti, kaip leidžia biudžetas, neišpučiant etatų. Tai - elementari logika, skaičiavimas ir duomenimis grįstas valdymas. Tvarkysimės ir susitvarkysim“, - sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas.
ELTA primena, kad kritiką mokyklų vadovams ministras pirmininkas S. Skvernelis išsakė ketvirtadienį, „Žinių radijo” laidoje teigdamas, jog mokytojų algų apmokėjimo tvarkai priešinasi nekompetentingi mokyklų vadovai.
Mokytojų darbo apmokėjimo tvarkos pakeitimai padės pritraukti jaunų mokytojų. Tuo tarpu nepasitenkinimas naujovėmis, anot premjero S. Skvernelio, nulemtas mokyklų vadovų nekompetencijos.
„Naujovės visada gąsdina, o dar jei nekompetentingi mokyklų vadovai, tai jiems tikrai nėra lengva. Vertinant vadovų Švietimo ir mokslo ministerijai atsiųstus klausimus sunku suprasti, kaip direktoriai išvis galėjo vadovauti mokyklai“, - sakė premjeras.
S. Skvernelis teigė tikįs, kad reformą didžioji dalis švietimo darbuotojų puikiai supranta, tačiau jos esmės paaiškinti nesugeba vadovai.
„Kai kuriose mokyklose mokytojai dirba be pareigybių aprašų ir be darbo sutarčių. Todėl nerimo yra ir kiekviena naujovė sulauks atmetimo“, - sakė ministras pirmininkas.