Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Vadimas Bezubecas per dieną tapo įžymybe, nors, anot jo paties, nepadarė nieko ypatingo.
Patruliuojančio pareigūno darbą užfiksavo vienos Lietuvos televizijos reporteriai, kurie trumpu įrašu pasidalijo socialiniame tinkle. To užteko, kad policininkas sukeltų visuotinį pasididžiavimą ne tik savo atstovaujama institucija, bet ir miestu bei šalimi.
Pamokė škotus tvarkos
Lygiai prieš savaitę Lietuvoje viešėjo apie du šimtai Škotijos futbolo superklubo „Celtic“ sirgalių – jų palaikoma komanda Marijampolėje žaidė UEFA Europos lygos atrankos varžybas, kurios pasibaigė lygiosiomis 1:1.
Prieš rungtynes mieste netrūko Škotijos klubo sirgalių, daug iš jų buvo neblaivūs, o kai kurie elgėsi ne tik nepagarbiai, bet ir pavojingai neleistinose vietose kirto gatves nepaisydami intensyvaus eismo bei signalizuojančių vairuotojų.
Ir tuomet jaunas Lietuvos policininkas pademonstravo, kaip suvaldyti situaciją: jis tarsi mokytojas griežtai paaiškino škotams, kas yra protingas ir pagarbus elgesys.
„Juk yra pėsčiųjų perėja.
Ar jūs – laukiniai gyvuliai, kad taip elgiatės? Esate svečiai mūsų šalyje, galite būti sulaikyti, o tada jausitės blogai.
Aš tik atlieku savo pareigą. Pasigailėsite, jeigu dar kartą taip pasielgsite. Eikite į savo autobusą ir perduokite savo draugams, kad taip daugiau nesielgtų.
Stengiamės būti jums svetingi, norime, kad jaustumėtės šioje šalyje saugūs“, – griežtai paaiškino pareigūnas.
Tokią pamoką gavusiems škotams teliko atsiprašyti ir vykdyti Lietuvos policininko nurodymus.
„Pamokos“ vaizdo įrašas per kelias dienas sulaukė apie trečdalio milijono peržiūrų, internautai gyrė pareigūną už, jų nuomone, nepriekaištingai suvaldytą situaciją, gebėjimą bendrauti su užsieniečiais ir kitas savybes, dėl kurių galima didžiuotis savo šalimi ir policija.
Taip atrodo stebėtojams, o pats V. Bezubecas įvykio sureikšminti nelinkęs. „Tiesai“ policininkas teigė, kad tiesiog dirbo savo darbą, kurį visada galima atlikti dar geriau.
– Gal galite trumpai save pristatyti – kiek laiko tarnaujate policijoje?
– Policijoje dirbu nuo 2007 m., pradėjau patrulinėje tarnyboje, vėliau dėl tam tikrų priežasčių buvau pastebėtas ir perkeltas į specialios paskirties padalinį, mobilųjį būrį, kuris dabar vadinasi Reagavimo skyriumi. Jo paskirtis – reagavimas į incidentus, iš esmės tai darbas gatvėje, tačiau esame pasiruošę reaguoti ir į riaušes ar kitas ekstremalias situacijas. Bet kokiu atveju įvykio vietoje turime atsidurti pirmi.
– Reaguoti tikriausiai tenka į labai įvairius ir ne visada malonius atvejus. Kiek pareigūnui svarbi psichologija, kiek fizinės galimybės?
– Manau, kad visi pareigūnai yra vienodai paruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai, todėl pats reagavimas yra vienodas. Mūsų visų paruošimas yra tikrai geras, atskirais atvejais išryškėja nebent įgūdžiai, unikalios charakterio savybės ar vidinė būsena iškvietimo metu – juk visi esame žmonės.
Save laikau gerai pasiruošusiu, reaguoju ramiai nepaisydamas pranešimo turinio – ar tai eismo įvykis, ar masinės muštynės. Visada pasitikiu savimi.
– O kas šiame darbe Jums asmeniškai yra sunkiausia?
– Pats darbas su visomis užduotimis nėra labai sudėtingas, turime užtektinai priemonių, informacijos. Tačiau, vertinant bendražmogiškai, man asmeniškai sunkiausia suvokti, kodėl žmogus yra linkęs kenkti kitam žmogui, visuomenei, kodėl kai kurie iš jų nenori keistis.
Aš dažnai galvoju, ką reikia daryti, kad žmonės nebūtų linkę nusikalsti, o taip pasielgę – nekartotų.
Kodėl kai kurie žmonės nusikalsta pakartotinai, nenori daryti išvadų ir pasikeisti. Suvokti visa tai man yra sunkiausia.
– O kodėl pasirinkote šią profesiją?
– Skambės nuvalkiotai, tačiau norėjau padėti žmonėms. Be to, mano šeimoje buvo policininkų, visada jaučiau pagarbą pareigūno uniformai. Pasirinkęs šį darbą jaučiuosi sėdintis savo rogėse.
– Statistika rodo, kad visuomenės pasitikėjimas Lietuvos policija nuolat auga. O kaip atrodo Jums, reaguojančiam pirmam, ar keičiasi visuomenės požiūris į policijos pareigūną?
– Kadangi tiesiogiai bendraujame su žmonėmis, augantį pasitikėjimą labai jaučiame, mažėja priešiškumas, žmonės linkę labiau bendrauti, mums atsiverti. Tai teikia ir praktinę naudą, nes, kai yra abipusis pasitikėjimas, lengviau išsiaiškinti įvykio aplinkybes.
Nėra taip, kad į pareigūną duriama pirštu ir liepiama dirbti savo darbą, aiškinti, kas nutiko.
Nežinau tikslių statistinių duomenų, tačiau augantį pasitikėjimą policija jaučiame dirbdami gatvėse. Tai labai malonu.
– Kokios permainos, Jūsų – kaip piliečio ir kaip pareigūno – nuomone, šiandien yra reikalingiausios Lietuvoje? Kokias didžiausias ydas išskirtumėte?
– Mano nuomone, žmonės turėtų vieni kitus labiau gerbti, nebūti abejingi tam, kas vyksta aplink, trūksta tolerancijos. Įvykus tokioms permainoms visuomenėje dingtų labai daug problemų.
– Ar teko ne darbo metu atlikti pareigūno pareigą?
– Nėra taip, kad uniformą pakabinęs į spintą nustoji būti policininkas, yra ir tam tikros elgesio normos, ir akis išlieka budri. Man teko laisvu nuo darbo metu sulaikyti labai ilgai ieškotą asmenį, ne kartą teko imtis veiksmų pastebėjus smulkius teisės pažeidimus. Esame apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, esant reikalui galime stabilizuoti žmogaus būklę – tam aš esu pasirengęs, nepriklausomai nuo to, ar esu tarnyboje, ar po darbo valandų. Juk nesunku.
– Koks Jūsų laisvalaikis – ar laisvu laiku šeimoje stengiatės užmiršti, kad esate policininkas, ar šių savybių paslėpti nepavyksta?
– Darbo namo nesinešu, nors kartais nepavyksta staiga atsiriboti, ypač po tokių įvykių kaip skaudi avarija ar nužudymas – juk visi esame žmonės, o tokie susidūrimai suteikia ne pačių geriausių emocijų.
Kita vertus, aš moku atsipalaiduoti, man labai padeda mano šeima, kartu praleidžiame daug laiko, mėgstame keliauti. Kaip ir minėjau anksčiau, pareigūno budrumas išlieka, tačiau jis neperdėtas, išmokau elgtis taip, kad jis neslėgtų ir to nepastebėtų artimiausi žmonės.
– Ar Jums tenka bendrauti su kolegomis iš kitų šalių? Jeigu taip, kuo toks bendravimas naudingas?
– Mano tiesioginis darbas susijęs su tuo, nes kartais reikia vykdyti ekstradicijas ir padėti pargabenti nusikaltusius žmones iš kitų valstybių. Be to, kaip žmogus esu labai smalsus ir nepraleidžiu progos kolegų užsienyje paklausinėti jų darbo ypatumų, keistis patirtimi, kai ką galima pritaikyti savo profesiniam tobulėjimui.
– Įprasta manyti, kad tik lietuviai gali kažko išmokti iš struktūrų Vakaruose, tačiau ką Lietuvos pareigūnas galėtų patarti užsieniečiams kolegoms?
– Darbo principai visur yra panašūs, skiriasi tik priemonės arba policijos įvaizdis visuomenėje. Man atrodo, kad pareigūnas, nesvarbu – Lietuvoje ar užsienyje, neturėtų įstrigti tarp savo formalių užduočių, turėtų būti iniciatyvus, užsiimti savišvieta, improvizuoti, nebijoti atlikti daugiau, nei numato instrukcijos, žinoma, neperžengdamas ribų.
– Minėtam vaizdo klipui sulaukus milžiniško susidomėjimo viešojoje erdvėje daug kas nusistebėjo, kad Lietuvos policijos pareigūnas nepriekaištingai kalba angliškai? Nejaugi tai retenybė tarp policininkų?
– Visų pirma aš nesutikčiau, kad angliškai kalbu nepriekaištingai – dar reikia tobulėti.
Antra, man tarp kolegų būtų sunku rasti tokį, kuris angliškai nesupranta. Galbūt jų daugiau yra tarp vyresnės kartos ir kitas funkcijas atliekančių pareigūnų, o dirbantiems gatvėje angliškai susikalbėti problemų nekyla.
– Vaizdo įrašo, kuriame Jūs auklėjote futbolo sirgalius iš Škotijos, peržiūrų skaičius pasiekė trečdalį milijono. Ar pajutote, kad esate toks populiarus interneto platybėse?
– Socialiniuose tinkluose naršyti aš nelinkęs, „Facebook“ man reikalinga kaip bendravimo priemonė, todėl kilusio ažiotažo nepastebėjau.
Tiesa, tai šiek tiek pajutau darbe – kolegos spaudė ranką ir gyrė, kad puikiai susitvarkiau.
– Tai kas ten iš tikrųjų įvyko? Ar lengvai pavyko įvesti tvarką?
– Klipe parodyta tikrai ne viskas, pokalbiai buvo ilgesni. Mane nustebino, kad užsieniečiai buvo draugiški pareigūnų atžvilgiu, nors ir buvo gerokai įkaušę, suprato, ko iš jų norima.
Sulaikymų, specialiųjų priemonių ar jėgos panaudoti neprireikė, iš sirgalių neatimta galimybė stebėti rungtynes. Situacija išties buvo gerai suvaldyta.